Vilija BUTKUVIENĖ, „Banga“
Šiuolaikinė geopolitinė realybė Lietuvą verčia iš esmės permąstyti nacionalinio saugumo pamatus – šiandien šalies gynyba nebeapsiriboja vien profesionalia kariuomene, specialiosiomis tarnybomis ar tarptautinių sąjungininkų parama. Kaip rugpjūčio pabaigoje vykusiame išskirtinio objekto atidaryme Stirbiuose pabrėžė Lietuvos šaulių sąjungos vadas plk. Linas Idzelis, „mes gyvename šalia ugnikalnio, todėl visus kviečiu atsakingiau žiūrėti į šalies gynybą“.
Šiame įtemptame kontekste modernios šaudyklos sparčiai evoliucionuoja: iš nišinių sporto ar pramogų erdvių jos tampa strateginiais civilinės saugos, hibridinių grėsmių valdymo ir visuotinio pilietinio atsparumo centrais. Tam, kad valstybė būtų saugi ir sunkiai pažeidžiama, jos visuomenė privalo būti visapusiškai pasiruošusi bet kokiems scenarijams, o realus pasirengimas prasideda nuo prieinamos, profesionalios bei kokybiškos praktinio rengimo infrastruktūros šalies regionuose.
Biurokratija neįveikė duoklės Tėvynei
Klaipėdos rajone, Stirbių kaime, duris oficialiai atvėręs modernus praktinių mokymų centras ir šaudykla „Juodas gandras“ yra puikus pavyzdys, kaip privataus verslo iniciatyva tiesiogiai prisideda prie valstybės saugumo poreikių ir strateginių tikslų įgyvendinimo. Verslininko Andriaus Zubernio įgyvendintas projektas pareikalavo milžiniškų investicijų – bendra šio komplekso vertė siekia net 3 mln. eurų. „Tai mano duoklė Tėvynei, nacionaliniam saugumui“, – akcentuoja A. Zubernis. Verslininkas sako, kad turi ir daugiau plėtros planų, tačiau juos formuos Seime svarstomi įstatymų šaudykloms ir tirams pakeitimai.
Šis objektas – svarbiausia bei pažangiausia taktinė platforma visame Vakarų Lietuvos regione, tačiau jos kelias iki oficialaus starto iliustruoja gilesnes sistemines bei administracines problemas, su kuriomis šalyje susiduria strateginė gynybos infrastruktūra. Šiuolaikinės šaudyklos įkūrėjai susidūrė su daugiau nei dvejus metus trukusiu biurokratiniu pasipriešinimu, instituciniais tikrinimais bei nuolatiniais skundais. Ironiška, bet būtent skundai dėl neva teritorijoje pastebėtų retų saugomų paukščių vėliau įkvėpė šios šaudyklos pavadinimą. Nors aplinkosauginiai pranešimai ir skundai po išsamių patikrų nepasitvirtino, šis procesas apnuogino rimtą valstybinio lygio problemą – teisinių procedūrų nerangumą, kuris neretai stabdo nacionaliniam saugumui svarbios infrastruktūros plėtrą Lietuvoje. Pasak Klaipėdos rajono savivaldybės mero Broniaus Markausko, toks institucinis vilkinimas taikos metu yra netoleruotinas ir reikalauja skubių valstybės pokyčių: „Šis projektas akivaizdžiai įrodė, kad kartais biurokratijos pinklės ir nelankstūs reikalavimai veikia tiesiogiai prieš pačios valstybės saugumo interesus. Privatus verslas ateina su didžiulėmis asmeninėmis investicijomis tam, kad padėtų rengti mūsų šalies piliečius gynybai, o valstybinės institucijos vietoj žaliojo koridoriaus sukuria kelerių metų kliūčių ruožą. Ši situacija turėtų tapti rimta pamoka, kad nacionalinio saugumo ir civilinės saugos objektai privalo gauti prioritetinį statusą visuose derinimo etapuose. Savivalda visokeriopai palaiko tokias iniciatyvas, nes stiprus, pasiruošęs regionas reiškia saugią valstybę.“
Praktinis pasirengimas krizėms
„Norime keisti supratimą, kad pasirengimas ekstremaliosioms situacijoms yra tik karių, šaulių ar pareigūnų reikalas. Gebėjimas suteikti pirmąją pagalbą, sustabdyti masyvų kraujavimą ar žinoti, ką daryti krizės metu, yra universalūs įgūdžiai. Juos gali ir turėtų turėti kuo daugiau žmonių“, – teigia „Juodo gandro“ įkūrėjas A. Zubernis.
Stirbiuose įrengta šiuolaikinė infrastruktūra rodo kokybinį šuolį, nukreiptą į visuotinę gynybą ir kompleksinį piliečių rengimą krizinėms situacijoms. Didesnėje nei 4 hektarų teritorijoje suformuotos 9 skirtingos šaudymo zonos, kurių atstumai svyruoja nuo 20 iki 200 metrų. Jos yra visiškai pritaikytos treniruotėms trumpaisiais, ilgaisiais bei lygiavamzdžiais ginklais, leidžiant tobulėti tiek pradedantiesiems, tiek profesionalams.
„Sukūrėme vietą, kurioje žmonės galėtų saugiai mokytis, sportuoti ir įgyti praktinių įgūdžių, naudingų ir kasdieniame gyvenime, ir ekstremaliose situacijose. Didžiausi mūsų prioritetai – saugumas, profesionalumas ir atsakinga veikla“, – teigė šaudyklos vadovas Algimantas Poška.
Stirbiuose taip pat įrengtas specialus taktinis miestelis, skirtas judėjimo ekstremaliose situacijose treniruotėms bei taktinės medicinos įgūdžių lavinimui realistiškoje aplinkoje. Komplekse vykdomi išgyvenimo, taktinės medicinos, pirmosios pagalbos mokymai bei visuomenė supažindinama su ekstremalių situacijų valdymo principais, tokiais kaip šeimos išgyvenimo plano paruošimas ar skubaus pasitraukimo kuprinės komplektavimas.
Tokia universali platforma sukuria stiprią sinergiją tarp profesionalų ir civilinės visuomenės. Čia savo kasdienius įgūdžius tobulina ne tik kariai, policijos pareigūnai ar Šaulių sąjungos nariai, bet ir civiliai gyventojai, norintys įgyti bazinį pasirengimą. Į objekto atidarymo renginį atvykęs vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas pabrėžė, kad tokių modernių centrų atsiradimas šalies regionuose yra tiesioginis ir labai lauktas atsakas į šių dienų geopolitines grėsmes: „Civilinė sauga ir gyventojų gynybinis raštingumas yra neatsiejami hibridinio karo atgrasymo elementai, kuriuos privalome stiprinti kasdien. Valstybė aktyviai kuria priedangų tinklą, investuoja į perspėjimo sistemas, tačiau ne mažiau svarbu yra tai, kad patys žmonės žinotų, kaip elgtis krizės atveju, mokėtų suteikti pirmąją pagalbą sau bei artimui ir, esant reikalui, valdyti ginklą. Tokio aukšto lygio kompleksai, kaip Stirbiuose atidarytas „Juodas gandras“, efektyviai papildo valstybės civilinės saugos sistemą, priartindami realius taktikos bei išgyvenimo mokymus arčiau bendruomenių. Tai yra puikus pavyzdys, kaip privatus kapitalas sėkmingai integruojasi į bendrą nacionalinio saugumo ekosistemą ir kuria pridėtinę vertę visuomenei.“
Svarbus vaidmuo grėsmių akivaizdoje
Statistika ir pastarųjų metų krizių bei karinių konfliktų analizė kaimyninėse šalyse rodo, kad, prasidėjus realioms grėsmėms, civilinės saugos sistemos efektyvumą ir žmonių gyvybių išsaugojimą tiesiogiai lemia pačių gyventojų pasirengimo lygis. Šaudyklų tinklo plėtra regionuose sprendžia kelis esminius uždavinius, kurie stiprina valstybę iš vidaus. Apie tai kalbėta ir atviroje diskusijoje „Juodojo gandro“ šaudyklos oficialiame atidaryme.
Pirmiausia vyksta ginklų kultūros keitimas – ginklas civilio rankose tampa ne pramoga ar statuso simboliu, o didele atsakomybe ir legaliu įrankiu ginti Tėvynę. Reguliarūs mokymai padeda atsikratyti nepagrįstų baimių, ugdo discipliną ir skatina atsakingą elgesį visuomenėje.
Antra, ugdomas psichologinis atsparumas – streso valdymo, parako kvapo bei šūvio garso desensibilizacija efektyviai mažina paniką realios krizės metu. Civilis, žinantis ginklo atatranką ir triukšmą, tampa ramesniu ir efektyvesniu gynybos dalyviu. Trečia, didinamas medicininis raštingumas – taktinės medicinos integravimas šaudyklose tiesiogiai didina šansus išgyventi masinių nelaimių ar apšaudymų atveju, nes kritinio kraujavimo stabdymas ar turniketo uždėjimas tampa automatiniu įgūdžiu. Galiausiai tokie centrai suteikia logistinę paramą ir veikia kaip regioniniai civilinio pasipriešinimo taškai, pritaikyti dronų valdymo treniruotėms, ryšio sistemų bandymams ar taktinėms pratyboms ekstremaliomis sąlygomis.
Gintarės KARMONIENĖS nuotr.
Loading ...
