De­gai­čių par­ke trūks­ta in­for­ma­ci­jos. Se­niū­ni­jai teks ieš­ko­ti spren­di­mų

De­gai­čių dva­ro par­ke ga­li­ma pa­ma­ty­ti ne tik vie­ti­nių, bet ir sve­tim­ša­lių au­ga­lų, pa­vyz­džiui, įspū­din­go dy­džio la­pais pa­si­puo­šu­sią ame­ri­ki­nę stam­bia­la­pę lie­pą, ku­ri na­tū­ra­liai au­ga Šiau­rės Ame­ri­ko­je. Di­džiau­si šios lie­pos la­pai yra ar­čiau ka­mie­no. Vie­ną iš jų pa­ma­ta­vo­me – 30 cm il­gis (be ko­te­lio) ir 28 cm plo­tis.

Gied­ra AKA­VIC­KIE­NĖ

Dau­giau kaip 300 rū­šių me­džių

De­gai­čiuo­se, vals­ty­bi­nia­me gam­tos pa­vel­do ob­jek­te, be sa­vai­mi­nių rū­šių ąžuo­lų ir eg­lių, au­ga be­ga­lė pa­so­din­tų sve­tim­že­mių spyg­liuo­čių: dy­gio­ji eg­lė, eu­ro­pi­nis ir si­bi­ri­nis kė­nis, mels­vo­ji po­cū­gė, ked­ri­nė pu­šis, žir­nia­vai­sis pus­ki­pa­ri­sis ir jo plunks­niš­ko­ji gel­ton­ša­kė for­ma, ser­bi­nė eg­lė, va­ka­ri­nė tu­ja ir eu­ro­pi­nis mau­me­dis.

Par­ke yra ne­ma­žai ir re­tes­nių rū­šių bei at­mai­nų la­puo­čių me­džių ir krū­mų. Čia au­ga rau­do­nie­ji ir glaus­ta­ša­kiai pa­pras­tie­ji ąžuo­lai, rau­don­la­piai pa­pras­tie­ji bu­kai, rau­do­na­sis pla­ta­na­la­pis kle­vas, gels­va­žie­dis tulp­me­dis, rau­do­na­sis rie­šu­ti­nis laz­dy­nas, rau­don­la­pis pū­ke­nis, pa­pras­to­jo kle­vo, gluos­nių, ąžuo­lų, se­du­lų, šei­va­me­džių de­ko­ra­ty­vi­nės for­mos ir dau­ge­lis ki­tų me­džių.

Iš vi­so par­ke su­skai­čiuo­ja­ma dau­giau kaip 300 rū­šių me­džių. Ne vel­tui 2017 me­tais De­gai­čių par­kas įtrauk­tas į vals­ty­bi­nės reikš­mės par­kų są­ra­šą.

In­for­ma­ci­jos len­te­lės – iš­blu­ku­sios

De­ja, gau­siai par­ke be­si­lan­kan­tys tu­ris­tai pa­si­gen­da in­for­ma­ci­jos. Se­nie­ji in­for­ma­ci­niai už­ra­šai tiek nu­blu­kę nuo oro są­ly­gų, kad neį­ma­no­ma įskai­ty­ti.

De­gai­čių se­niū­nas Leo­ni­das Je­go­ro­vas paaiš­ki­no, kad in­for­ma­ci­jos len­te­lės kei­čia­mos pa­ma­žu, da­lis pa­keis­ta per­nai, šie­met dar tik ruo­šia­ma­si.

Ta­čiau, kaip pa­ti­ki­no se­niū­nas, prie kiek­vie­no me­džio len­te­lių tik­rai ne­bus. Nus­te­bus ko­dėl, gal tai la­bai bran­gu, paaiš­ki­no, kad pa­ga­liau rei­kia ras­ti nor­ma­lų spren­di­mą, kaip tu­ri at­ro­dy­ti in­for­ma­ci­jos len­te­lė: ar ji tu­ri bū­ti ka­bi­na­ma ant me­džio, ar įsmei­gia­ma į že­mę, kaip yra da­bar, bet pa­sta­ra­sis bū­das truk­do pjau­ti žo­lę.

Smal­siems par­ko lan­ky­to­jams, ap­žiū­ri­nė­jant re­tus Lie­tu­vo­je me­džius, ten­ka pa­suk­ti gal­vas ar pa­si­nau­do­ti au­ga­lų at­pa­ži­ni­mo pro­gra­mė­lė­mis in­ter­ne­te.

„No­ri­si pro­tin­go il­ga­lai­kio spren­di­mo sie­kiant at­nau­jin­ti in­for­ma­ci­jos len­te­les“, – po­kal­bio pa­bai­go­je sa­kė De­gai­čių se­niū­nas L. Je­go­ro­vas.