Atnaujintų daugiabučių namų energinis auditas ir įgyvendintų priemonių ekspertizė – kokybės kontrolės etapas, padedantis tobulinti Lietuvoje vykstančius būstų modernizavimo procesus. Šiemet vykdytas auditas atskleidė, kad šalies gyventojai turėtų daugiau dėmesio skirti vidinės balkono sienos apšiltinimui.
Ekspertizės metu buvo ištirti daugiabučiai pastatai iš Ignalinos, Jonavos, Anykščių ir Baisogalos. Jų statybos metai svyravo nuo 1969 m. iki 1990 m., būstuose esančių butų skaičius – nuo 6 iki 60. Namų energinio naudingumo klasės po atnaujinimo buvo C.
Kasmet auditą inicijuojančios Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) direktoriaus Valiaus Serbentos teigimu, atliekant tyrimus norima išanalizuoti platų renovacijos metu naudojamų energinį efektyvumą didinančių ir kitų priemonių spektrą, todėl jame dalyvauja ir skirtingomis savybėmis pasižymintys būstai.
„Tai padeda įvertinti daugiaaukščių ir mažaaukščių, blokelių ir plytų mūro pastatų tipo energinį ir ekonominį naudingumą, tinkuojamų ir ventiliuojamų fasadų ar atskirų langų tipų efektyvumą, įvairių šildymo, vėdinimo sistemų indėlį į geresnį žmonių gyvenimą po renovacijos“, – sako V. Serbenta.
Šiais metais buvo įvertintas atrinktų atnaujintų daugiabučių pastatų patalpų mikroklimatas, energijos suvartojimas, atlikta projektų ekspertizė, termovizinė analizė. Rezultatai rodo, kad visi daugiabučiai atitinka Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos keliamus reikalavimus, o išsamesnė šių projektų analizė padės ateityje įvairius techninius sprendinius taikyti dar efektyviau.
Vidinės balkono sienos apšiltinimas – svarbus elementas
Šiųmečio audito metu ekspertai ypatingą dėmesį skyrė apšiltinimo tyrimams, atliko visapusišką vidinės balkono sienos šiltinimo analizę.
Atnaujintų daugiabučių auditą atlikusios pastatų energetikos konsultacijų bendrovės Pastatų energetikos skyriaus vadovo Gedimino Šilansko tvirtinimu, apšiltinti vidinės balkono sienos šiandien nėra privaloma, todėl dalis butų savininkų šios priemonės nesirenka. Vis dėlto, anot jo, šią sieną būtina šiltinti dėl kelių priežasčių.
„Kai patalpos yra prastai vėdinamos, bute sukyla santykinė drėgmė. Tuomet ant šalčiausių paviršių susidaro ilginis šiluminis tiltelis. Dažniausiai jis atsiranda tarp neapšiltintos balkono sienos ir išorinės sienos sandūros. Pelėsis tokį paviršių „mėgsta“, todėl rizika jį čia išvysti – gerokai padidėja. Be to, šiluminiai tilteliai lemia didesnius šilumos nuostolius, tad vidinę sieną reikėtų šiltinti ir dėl siekio išlaikyti šilumą patalpose. Todėl net jei vidinės balkono sienos pagal esamus reikalavimus šiltinti nėra būtina, atsižvelgę į realią situaciją, gyventojai turėtų pagalvoti apie šios priemonės pasirinkimą“, – kalba G. Šilanskas.
Ragina neapleisti ir techninio darbo projekto
Energinio daugiabučių audito ir įgyvendintų priemonių ekspertizės ataskaitos išvadose specialistai taip pat išskyrė projektines pastatų ekspertizes.
„Vykdant daugiabučių projektines ekspertizes reikėtų atkreipti dėmesį į projektų detalumą, kadangi, nepasirengus reikiamos dokumentacijos, ji gali būti netiksli. Projektų ekspertizė – itin svarbi pastato renovacijos proceso dalis, kurios apleisti nereikėtų. Ypač daug dėmesio reiktų skirti projektuojant daugiabučių balkonus ir stogelius“, – teigia Pastatų energetikos skyriaus vadovas.
Ekspertai akcentavo, kad projektavimo metu turėtų būti nustatyti bei pašalinti ir konstrukcijų pažeidimai, ir minėtų pažeidimų atsiradimo priežastys. Tik tokiu būdu galima išvengti problemų pasikartojimo ateityje.
Pasak G. Šilansko, nepašalinus pagrindinės priežasties, toliau vyksta armatūros korozija, betono paviršiuje formuojasi nauji plyšiai, todėl, jo teigimu, rekomenduojama atlikti papildomą ekspertizę ir atkurti armatūros antikorozinę ir stogelių hidroizoliacinę dangas.
R-540
Loading ...
