Iki valstybinių brandos egzaminų likus šiek tiek daugiau nei trims mėnesiams, abiturientų gyvenime artėja ir vienas iš svarbiausių momentų, kai reikės nuspręsti, kokią studijų kryptį rinktis. Tai neišvengiamai sukelia daug streso ne tik dvyliktokams, bet ir jų tėvams, nes jaunas žmogus turi pasirinkti tinkamą kelią, kuris sujungtų galimybes ir pomėgius.
Apie studijų užsienyje pasirinkimą pasakoja telšiškiai broliai Arnas ir Tadas Servos, prieš kelerius metus baigę Telšių Žemaitės gimnaziją, šiuo metu besimokantys Danijoje, bei jų mama Lina.
Rasuolė APŪKAITĖ
– Ką ir kur studijuojate?
Arnas:
– Pietų Danijos universitete Sonderborgo mieste prieš metus baigiau mechatronikos bakalauro studijas. Šiuo metu tęsiu mokslus – studijuoju mechatronikos magistrantūroje specializuodamasis kiberfizinėse sistemose. Mechatronika – tai mokslas, kuriame gilinamės į mechaniką, elektroniką, programavimą ir kontrolės inžineriją, o specializacija kiberfizinėse sistemose supažindina su dirbtinio intelekto ir mašinų mokymo pritaikymu mechatronikos uždaviniams spręsti.
Tadas:
– Studijuoju mechatronikos inžineriją Pietų Danijos universitete. Šiuo metu esu antrame kurse. Įgijęs bakalauro laipsnį planuoju dar dvejus metus magistro studijų, kurias taip pat tęsiu Danijoje.
– Kas lėmė jūsų pasirinkimą studijuoti būtent šią specialybę, būtent čia? Ar buvo kitokių variantų?
Arnas:
– Studijas rinktis sudėtinga nebuvo, dešimtoje klasėje apsilankiau Studijų mugėje ir susipažinau su galimybėmis studijuoti užsienyje. Tą dieną grįžęs namo pradėjau domėtis ES šalimis, jų vidutiniais darbo užmokesčiais. Pasidomėjęs daugiau radau tinkamiausią variantą – Daniją, kuri tuo metu buvo pristatoma kaip laimingiausia pasaulio šalis. Po metų Nacionalinėje moksleivių akademijoje išgirdau apie Kauno ir Nordborgo (Danija) Rotary klubų organizuojamą konkursą, kurio nugalėtojai bus pakviesti 10 dienų praleisti Danijoje. Dalyvavau ir buvau vienas iš 14 mokinių, laimėjusių šį konkursą Lietuvoje. Kelionės metu susipažinome su Also sala Danijoje, kurioje dabar ir studijuoju. Galutinį tašką padėjo Sonderborgo miestas, kuris dydžiu yra labai panašus į Telšius. Po šios kelionės abejonių, kur studijuoti, nebeturėjau. Buvo likęs tik studijų krypties klausimas, tačiau rinktis reikėjo tik tarp mechatronikos ir elektronikos. Elektronika man buvo sudėtingesnė mokykloje, todėl pasirinkau mechatroniką. Pasirinkimą padariau net neperskaitęs studijų programų.
Tadas:
– Atėjus laikui žengti kitą žingsnį (po mokyklos nebuvau apsisprendęs, ką noriu veikti gyvenime) nusprendžiau rinktis plačią specialybę, kuri manęs nevaržytų. Būtent tokia yra mechatronika. Kadangi ši specialybė suteikia daug karjeros galimybių, kitų variantų nė nesvarsčiau. Nežinojau, ar būsiu priimtas, tad buvau pateikęs keletą prašymų ir į Lietuvos universitetus, buvau įstojęs į šviesos technologijas Vilniaus universitete.
– Kas buvo sunkiausia renkantis ir pasirinkus studijas?
Arnas:
– Mano stojimas vyko tais pačiais metais, kaip ir koronaviruso pandemijos pradžia Lietuvoje, egzaminai buvo pavėlinti. Todėl atsakymą, kad esu priimtas į universitetą, gavau likus savaitei iki pirmųjų paskaitų. Dėl laiko stokos dar esant Lietuvoje nepavyko rasti gyvenamosios vietos, todėl išvykau nežinodamas, ar turėsiu kur gyventi. Man pasisekė – lėktuvui nusileidus radau žinutę, kad vienas viešbutis turi laisvą kambarį ilgesniam gyvenimui. Besitęsianti pandemija sunkumų kėlė ir vėliau, dėstytojai paskaitas įrašydavo ir įkeldavo, todėl neretai kildavo noras praleisti paskaitą ir vėliau peržiūrėti įrašą. Didžioji dalis paskaitų vis dar laukia, kada prisiruošiu jas peržiūrėti.
Tadas:
– Sunkiausia buvo suprasti, ar emociškai pajėgsiu išvažiuoti į užsienį. Jau žinojau, kad į gimtuosius Telšius galimybės grįžti bus daug sudėtingesnės, geriausiu atveju galėčiau grįžti kas tris ar keturis mėnesius, o ne kas savaitę – taip būtų, jei studijuočiau Vilniuje. Tačiau išvykęs supratau, kad pasirinkau teisingai, o namų ilgesį malšinti padėjo vaizdo skambučiai ir universitete sutikti tautiečiai.
– Ar esate patenkinti savo pasirinkimu? Ar dabar kažką keistumėte?
Arnas:
– Savo pasirinkimu esu labai patenkintas. Tiek studijos, tiek Danija mane vis dar maloniai stebina naujais dalykais. Pavyzdžiui, naujos gyvenimo krypties galimybės po studijų arba Danijoje vykdomos iniciatyvos studentams padėti susimokėti už nuomą. Nebent prieš pasirinkdamas mokslus galėjau būti bent perskaitęs studijų programą, tačiau bijau, kad tada būčiau pasirinkęs kitaip ir negalėčiau viskuo džiaugtis taip, kaip galiu dabar.
Tadas:
– Esu patenkintas savo pasirinkimu šimtu procentų. Manau, kad šiuo metu esu teisingoje vietoje.
– Ar džiaugiatės savo sūnų pasirinkimu ir jų studijomis užsienyje?
Mama Lina:
– Labai džiaugiausi savo sūnų žinojimu, ką ir kur nori studijuoti. Malonu, kad norai ir ketinimai pildėsi lengvai. Gal kiek įtampos kėlė koronaviruso epidemija. Prisimenu epizodą prie Velykų stalo, kai vyresnėlis nuotoliniu būdu su jaunėliu pradėjo kalbėti „paukščių kalba“ ir Tadas pasakė, jog jam įdomu, ką studijuoja Arnas ir jis norėtų to paties.
Dėl Arno studijų išgyvenau tik dėl finansinių galimybių, o dėl Tado net nesuabejojau. Džiaugiausi, kad bus kartu.
Labai pasitikiu savo vaikais, žinau, kad yra protingi ir elgsis išmintingai. Vaikų mokslai mums niekada nerūpėjo, nes buvome išlepinti gerais rezultatais, sūnūs niekada nekėlė jokių rūpesčių. Man labiau rūpėjo ir rūpi jų emocinė būklė, gera savijauta, poilsis, norų išsipildymai.
– Ar galite palyginti, kuo skiriasi mokslas Lietuvoje ir Danijoje?
Arnas:
– Lyginti studijų turinį tarp Lietuvos ir Danijos sunku, nes nepažįstu nė vieno studento Lietuvoje, studijuojančio mechatroniką, tačiau galiu palyginti studijų atmosferą. Danijoje laikant egzaminus taikomas atviros knygos principas. Čia norima egzaminus padaryti panašesnius į tikras darbo sąlygas, todėl studentui leidžiama naudotis viskuo, kuo gali ir darbą atliekantis darbuotojas. Kitas didžiulis skirtumas yra bendrabučiai. Lietuvoje studentai gyvena susigrūdę, po tris viename kambaryje, ir virtuvę, ir tualetą dalijasi su visu aukštu. Danijoje mes gyvename 30 kv. m kambariuose, turime nuosavus tualetus ir virtuves, retkarčiais turime dalytis su vienu kaimynu.
Pabaigai: pats didžiausias skirtumas tarp Lietuvos ir Danijos yra stipendijos. Danijoje, su sąlyga, kad studentas dirba 43 valandas per mėnesį, jis gauna stipendiją, kuri viršija 800 eurų, taigi, pridėjus algą, studentas per mėnesį gauna per 1 300 eurų.
Tadas:
– Mokslo programos iš esmės panašios, skiriasi mokymo būdas. Danijoje mokymasis labai savarankiškas, paskaitos panašesnės į diskusijas tarp studentų ir dėstytojų. Lyginant su universitetais Lietuvoje, Danijoje labai akcentuojama praktika, teorijos žinias įtvirtina eksperimentai įvairiose laboratorijose. Jau pirmaisiais mokslo metais studentams reikia bendradarbiauti su įvairiomis kompanijomis, o tai labai padeda, kai ateina laikas įsidarbinti.
– Ką patartumėte dabartiniams abiturientams, kurie turi pasirinkti studijų kryptį?
Arnas:
– Pakartosiu dabar populiarią mintį: nesirinkite studijų pagal „Iš to (ne)pragyvensi“ kriterijų. Potencialą turi ne studijų kryptis ar ateities darbo galimybės, o jūs patys. Tik užsiimdami tuo, kas patinka, jūs norėsite siekti potencialo viršaus ir pats kompetencijos siekimas bus malonus. Taip pat paskatinsiu būsimus studentus nebijoti žiūrėti į studijas užsienyje, narystė ES mums atveria labai daug kelių.
Tadas:
– Patarčiau nebijoti išbandyti savęs užsienyje. Anglų kalba dėstomos paskaitos tikrai yra suprantamos ir komunikacijos bėdų nekils. O išvažiavę į kitą šalį šalia mokslų susipažįstame su kitomis kultūromis.
Loading ...
