Rugsėjo pirmoji – kelionės žinių ir mokslo labirintais pradžia. Prie starto linijos kalbamės su Telšių rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros, sporto ir jaunimo reikalų skyriaus vedėja Danute Mažeikiene.
– Į ką orientuota šiandieninė Lietuvos švietimo politika?
– Mūsų šalies švietimo politika orientuojama į aukštojo mokslo tarptautiškumą, lyderystę švietime, profesinio mokymo ir darbo rinkos suderinamumą, ugdymo kokybę ir prieinamumą. Anot Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro prof. Dainiaus Pavalkio, „švietimo sistemos stiprybė yra joje dirbantys žmonės“. Todėl ir šiais mokslo metais suksime link švietimo darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo ir kvalifikacinių reikalavimų permainų, keisis mokytojų, švietimo pagalbos specialistų ir mokyklų vadovų atestacijos nuostatai, švietimo įstaigų vadovų skyrimo į pareigas konkurso tvarka, diskutuojama dėl vadovų kompetencijų įvertinimo. Taip pat, žinoma, laukiame švietimo finansavimo pokyčių.
– Reikia manyti, kad jie teigiami?
– Sakyčiau, nusimato ganėtinai viltingi. Visi požymiai rodo, kad šiek tiek papilnės „mokinio krepšelis“. Jau keletą metų vieno mokinio išlaikymas bendrojo ugdymo mokyklose valstybei kainavo 3 310 Lt. Nuo kitų biudžetinių metų planuojama tą „kainą“ padidinti iki 3 348 Lt.
Turėtų pagausėti ir pedagoginės psichologinės pagalbos mokiniams skiriamų lėšų, iš mokinio krepšelio nebebus naudojamos lėšos, skirtos mokyklų išorės vertinimui: tos išlaidos numatytos iš Švietimo ir mokslo ministerijos asignavimų. Taip pat ketinama nemažinti asignavimų dėl sumažėjusio mokinių skaičiaus ir palikti tą skirtumą kitoms švietimo reikmėms tenkinti (šalies mastu tai sudarytų apie 66 mln. Lt), keisti priedų skyrimo tvarką.
– Kokie esminiai šių mokslo metų švietimo prioritetai mūsų rajone?
– Prioritetus nusistatėme tokius: a) mokyklos veikla savitumo link; b) lyderystė mokykloje – kokybiškas ir efektyvus ugdymas (-sis); c) veiksminga švietimo pagalba mokiniams, tėvams ir mokytojams. Rajone mokslo metus pradedame turėdami 38 ugdymo įstaigas (pernai 39) ir per 5 900 mokinių, t. y. 320 mažiau nei pernai. Šiandien susiduriame su švietimo ir tikrovės, švietimo ir ateities akistatomis. Ir bet kuriuo atveju išeities kelius tiesia ir tos esmės produktą kuria Mokytojas. Jis gali pasiekti, kad pikta ir agresyvi tikrovė, neteisinga ir iškreipta, ji liktų už klasės durų, o klasėje veržtųsi ugnikalniai ir skambėtų poezija… Bet gali ir nepasiekti. 2013–2014 mokslo metų mūsų rajono švietimo prioritetai yra orientuoti į bendruosius valstybės siekius. Švietimas yra tokia visuomenės raidos sritis, kuri labai priklauso nuo kitų sričių. Todėl ji tokia kintanti. Švietimo principas: kiekvienas turi teisę būti pripažintas, mokykla skirta kiekvienam. Mokykloje turi rasti bendrą kalbą ne tik mokytojai ir mokiniai, bet ir tėvai.
Rajone šiemet bus siekiama įsteigti socialinių pedagogų, psichologų, logopedų etatus (ten, kur jų dar trūksta ir reikia), pakviesti tokius specialistus dirbti, o jei matysime, kad tokių specialybių trūkstame, siūlysime norintiesiems persikvalifikuoti – Savivaldybė jau keletą metų tam skiria papildomų lėšų.
Kalbėdama apie tėvelių ryšius su mokykla, pabrėžčiau nusiteikimą skatinti mokyklas visa savo veikla „piešti savitą veidą“, kurti skirtingas mokyklų filosofijas, kad tėvai ir mokiniai galėtų mokyklą rinktis ne kaip nors pagal gyvenamąją vietą, o pagal tai, ką kokia mokykla gali pasiūlyti savito, išskirtinio. Jau yra tokių ženklų, bet kol kas tik ženklai. Kokybiškam ir efektyviam ugdymui užtikrinti neužtenka turėti pakankamai teisės aktų, strategijų, planų. Reikia lyderių, reikia kuo daugiau žmonių, prisiimančių atsakomybę už kiekvieną veiksmą mokyklose, reikia degančių savo tikslais ir nuoširdžiai dirbančių. Manau, kad tokių turime didžiąją dalį. Sveikindama su naujaisiais mokslo metais, linkiu mokyklų bendruomenių žmonėms pasitikėjimo savimi ir tikėjimo savo galimybėmis bei aplinkiniais, veržlumo ir drąsos veikti, nebijant klysti – įtikėjimo, kad gyvename Lietuvoje, savo valstybėje, ir kad tik mes galime ją pakeisti.
– Mokyklas pasiekė atnaujinti 2013–2015 m. Bendrieji ugdymo planai. Kokios naujovės?
– Pagrindinė naujovė – įteisintos individualios konsultacijos (po 3 savaitines valandas kiekvienai klasei). Tai turėtų pagerinti individualų darbą su neįsisavinusiu dalyko žinių mokiniu arba dėl kokios nors priežasties praleidusiu pamokas ir pan. Daugiau dėmesio siūloma skirti mokinių raštingumui gerinti, vadovėlių atrankai (jau yra atnaujinti vadovėlių vertinimo kriterijai), suderinto vertinimo sistemai sukurti, yra parengtos matematinio ugdymo ir rengiamos gamtos mokslo pertvarkos gairės.
– Mokslo metų pradžia verčia rūpintis ne tik mokinių ugdymo kokybe, bet ir materialine baze. Kokia situacija rajone?
– Jau keletą pastarųjų metų prioritetu buvo laikomas ikimokyklinio ugdymo poreikio tenkinimas ir infrastruktūros sutvarkymas. Šiuo metu renovuoti 4 miesto lopšeliai-darželiai, kaimo mokyklose veikia ikimokyklinio ugdymo grupės, modernizuojamas Vincento Borisevičiaus gimnazijos pastatas, baigiama Nevarėnų mokyklos rekonstrukcija, dar šį rudenį prasidės „Ateities“ pagrindinės mokyklos stadiono rekonstravimo darbai.
Esu labai dėkinga visiems mokyklų vadovams, ūkio reikalų tvarkytojams, apskritai visoms mokyklų bendruomenėms, vis surandančioms būdų, kaip atnaujinti mokyklų patalpas, įsigyti mokymo priemonių, susitvarkyti aplinkas ir pasitikti naujus mokslo metus pagal galimybes pagražėjusiems. Vieni laiku ir tinkamai „įšoka“ į kokį nors naudingą projektą, kiti geba sutelkti bendras rėmėjų, bendruomenių pastangas, racionaliai ir taupiai panaudoti vadinamųjų 2 procentų bei Savivaldybės skiriamas lėšas. Ypač neįmanoma nepastebėti mažųjų mokyklų darbuotojų rūpestingumo: štai visada pasitempę Buožėnai, per galvas verčiasi Janapolė ir Ubiškė, kantriai darbšti Pavandenė, laurus aplinkos konkursuose skinantys Ryškėnai, kaimo bendruomenės remiami Lieplaukė ir Rainiai, darbščioji Kaunatava, visas galimybes išnaudoję Upyna ir Eigirdžiai. Tą patį galėčiau pasakyti ir apie lopšelius-darželius. Ačiū visiems.