Praėjusią savaitę Telšių rajono savivaldybės taryba be didelių ginčų patvirtino 2013 m. rajono biudžetą. Matyt, dėl to, kad nuo sausio 4 d. į politikų rankas patekęs vienas svarbiausių metų dokumentų projektų buvo pristatinėjamas visose rajono seniūnijose, susitikimuose su verslininkais, švietimo darbuotojų profsąjungos atstovais ir t. t. „Taip biudžetą viešiname pirmą kartą, – „Telšių ŽINIOMS“ tvirtino Telšių rajono savivaldybės mero pavaduotojas Petras Kuizinas. – Šiaip iki šiol būdavo sukviečia Savivaldybės administracijos skyrių, seniūnijų, įstaigų vadovus ir jiems pristato biudžetą. Šiemet nuėjome visai kitokiu keliu – valdžia išėjo į tautą. Iš gyventojų išgirdome daug pasiūlymų, pageidavimų, į kuriuos daugiau ar mažiau atsižvelgėme formuodami šių metų rajono biudžetą.“
Biudžetą pristatinėjo visose seniūnijose
„Pirmą kartą buvome užsibrėžę tikslą viešinti biudžeto projektą kitoniškai nei iki šiol, – „Telšių ŽINIOMS“ Tarybos posėdžio, kuriame buvo patvirtintas biudžetas, išvakarėse kalbėjo Savivaldybės mero pavaduotojas P. Kuizinas, – valdžia šiemet išėjo į tautą. Buvome susidarę tvarkaraštį: aplankėme visas rajono seniūnijas, susitikome su seniūnijos, įstaigų darbuotojais, seniūnaičiais, bendruomenių pirmininkais. Kiekvienoje seniūnijoje pristatėme 2013 m. rajono biudžeto projektą. Susitikimai vyko ir su verslininkais, švietimo darbuotojų profsąjungos atstovais, asociacijomis ir t. t.“ Vicemeras teigė, kad toks – kitoniškas – biudžeto pristatymas pasitvirtino: „Vyko labai išsami diskusija, kurioje daug kalbėta apie tai, kaip su tokiu biudžetu mūsų rajonas išgyvens šiuos metus, koks numatomas atlyginimų fondas, kokios išlaidos, projektai, kiek numatyta lėšų Smulkiojo ir vidutinio verslo bei kaimo plėtros programoje ir pan. Visa tai nagrinėjome susitikimų metu. Iš pradžių buvo jaučiamas žmonių nusiteikimas „ir vėl blogai“, bet kada išaiškinome, pasikalbėjome, paanalizavome situaciją – gyventojai pradėjo žiūrėti kitaip.“
Mero pavaduotojas sakė, kad tikimasi, jog šie metai bus geresni už praėjusiuosius. Tai prognozuoja daugelis šalies finansų ir ekonomikos analitikų: „Tačiau prognozės į biudžetą nededamos. Yra Seime patvirtintas valstybės biudžetas – ir juo vadovaudamiesi turime formuoti, subalansuoti savąjį rajono biudžetą. Kalbama, kad Vyriausybė žada koreguoti valstybės biudžetą – tokiu atveju bus koreguojamas ir rajono.“
Papildomai 1 mln. Lt darbuotojams, gaunantiems mažiau nei minimumą
P. Kuizino teigimu, vienas iš aktualesnių ir neišspręstų šių metų biudžeto klausimų – tai minimalios algos didinimas: „Vyriausybei padidinus minimalią algą, atsirado darbuotojų, kurių tarifinis atlyginimas tapo mažesnis už ją. Pavyzdžiui, turintiesiems atlyginimo koeficientą 9 skaičiuojamas 900 Lt atlyginimas, o minimali alga yra 1 000 Lt. Išeina disproporcija tarp žemiausios ir aukštesnės kvalifikacijų darbuotojų. Todėl rajono biudžete numatėme šiek tiek išlyginti šį skirtumą.“ Pasak vicemero, kiekvienas darbuotojas turi koeficiento žirkles, ir įstaigos vadovas, pasitaręs su kolektyvu, tuos koeficientus nustato. „Tačiau šiandien vadovai įsprausti į darbo užmokesčio rėmus. Šiais metais, kaip ir pernai, biudžete numatytas vos 10,6 mėn. mokos fondas, – kalbėjo pašnekovas. – Tad, viską suskaičiavus, net prie geriausio noro koeficientų pakelti neįmanoma, nes „orinių“ pinigų nebūna.“
Mero pavaduotojas informavo, kad minimalios algos padidinimas į rajono biudžetą papildomai atnešė 1,7 mln. Lt. Tam, kad būtų ištaisyta atsiradusi disproporcija tarp žemiausios ir aukštesnės kvalifikacijų darbuotojų, papildomai iš biudžeto teks atriekti apie 1 mln. Lt. Minėta suma yra numatoma iš skolintų lėšų.
Anot P. Kuizino, šie pinigai bus skiriami pačiai žemiausiai grandžiai – tiems, kurių atlyginimas nesiekia minimalios algos dydžio: darželių medicinos darbuotojoms, seniūnijos žemiausios kategorijos specialistams ir kt. „Koeficientai didinami nebus, – tvirtino vicemeras. – Skirtumas tarp atlyginimo ir minimalios algos dydžio bus mažinamas mokant priedus, nes kitaip rajonas vėliau nebeturės jokių galimybių atsiimti šių pinigų iš valstybės biudžeto.“
Seniūnijų biudžetas didėjo 4 proc.
„Kiekvienoje seniūnijoje, kiekviename susitikime skambėjo klausimas: „Kada sutvarkysite kelius?“ – pasakojo P. Kuizinas. – Politiškai sutarėme ir biudžete numatėme papildomai 100 tūkst. Lt, kaip tikslinę dotaciją, kaimiškų seniūnijų keliams. Šie pinigai bus skirti žvyruoti.“ Pašnekovas tikino, kad 100 tūkst. Lt toli gražu neužteks: „Realiai reikėtų 10 mln. Lt ir kažin ar jų pakaktų. Tačiau vis tiek radome galimybių skirti papildomai lėšų ir pirmą kartą parodėme tokį gestą – atkreipėme dėmesį į tas problemas, kurias kelia žmonės.“
Seniūnijoms, kaip ir praėjusiais metais, numatoma skirti tam tikrą pinigų sumą kiekvienam gyventojui. Pernai tai buvo 7 Lt vienam gyventojui, šiemet – 7,3 Lt. „Šios lėšos įskaičiuotos į seniūnijų biudžetus, – teigė mero pavaduotojas. – Palyginti su 2012 m., šiemet seniūnijų biudžetas yra 4 proc. didesnis. Tai visai neblogas rodiklis atsižvelgiant į tai, kad kitoms įstaigoms biudžetas mažinamas 14–17 proc. Tokiam augimui įtakos turėjo minimalios algos didėjimas, papildomai skirtos lėšos keliams žvyruoti ir darbuotojų, gaunančių mažesnius nei minimali alga atlyginimus, darbo užmokesčiui kompensuoti.“
Viešosios įstaigos lepinamos nebus
Pasak P. Kuizino, formuojant 2013 m. rajono biudžetą, didžiulė politinė diskusija užvirė dėl viešųjų įstaigų finansavimo. „Šis klausimas sulaukė didžiulio ažiotažo, – teigė vicemeras. – Iš pradžių biudžete Menų inkubatoriui buvo numatytas šiek tiek didesnis finansavimas, tačiau galiausiai sutarta kiekvienai viešajai įstaigai (Menų, Verslo inkubatoriams bei „Germanto vilai“) skirti vienodą pinigų sumą – 83 tūkst. Lt. Finansavimas Menų inkubatoriui sumažintas, nes politikai galvoja, kad jau metas šiai įstaigai pradėti dirbti. Neužtenka tik gauti iš biudžeto numatytas lėšas ir ramiai gyventi, nesirūpinant, neieškant nuomininkų bei neplėtojant tos idėjos, kurios vardan Menų inkubatorius ir buvo sukurtas. Tai, kad biudžete viešosioms įstaigoms numatytas tik 10 mėn. mokos fondas, rodo, jog mes jų neketiname lepinti.“
Mero pavaduotojas neslėpė, kad politiniu lygmeniu kalbama apie VšĮ „Germanto vila“ privatizavimą: „Tai kol kas tik neišdiskutuota mintis. Tačiau teisūs tie politikai, kurie sako, jog ne Savivaldybės funkcija teikti viešbučio paslaugas. Be to, „Germanto vilos“ bazei sutvarkyti reikia labai daug lėšų. Savivaldybė iš savo biudžeto niekada to nepadarys. Todėl išeitis – leisti ją privatizuoti: vila niekur nedings, o verslas galbūt sukurs geresnę infrastruktūrą.“
Biudžetas patvirtintas
Pagaliau ketvirtadienį Telšių rajono savivaldybės taryba be didelių ginčų patvirtino vieną svarbiausių metų rajono dokumentų – biudžetą. Tiesa, jo tvirtinimas šiek tiek užtruko, mat dalis Tarybos narių pareiškė, kad, siekdami išvengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, jie už biudžetą balsuos tik pagal atskiras šio dokumento programas. „Turint omenyje, kad pernai sulaukiau daug dėmesio iš mūsų Tarybos narių, šiandieniniame posėdyje prašyčiau, kad tiek biudžetas, tiek 2013–2015 m. strateginis veiklos planas būtų priimamas pagal programas, – kalbėjo tvarkietė Irena Skernevičiūtė. – Tada aš balsuodama galėsiu nusišalinti nuo 3 biudžeto programos (Sveikatos priežiūra, – red).“
I. Skernevičiūtei antrino ir partijos bendražygis Donatas Kaubrys: „Biudžetas paruoštas gana neblogai. Tačiau kadangi Etikos komisija pernai mane nubaudė – jeigu šis dokumentas nebus svarstomas pagal programas – tikrai negalėsiu dalyvauti balsavime. Todėl prašyčiau svarstyti pagal programas, nes kitu atveju tai palies daugelio Tarybos narių interesus.“
Į šiuos opozicijos siūlymus Telšių rajono savivaldybės meras Vytautas Kleiva atsakė: „Kaip išaiškino specialistai, ruošę biudžetą, šis dokumentas yra vientisas ir nedalomas. Meras turi teisę savo potvarkiu įgalioti Tarybos narius dalyvauti balsavime dėl biudžeto.“ Galiausiai po nedidelės pertraukos, parengus mero potvarkį, įvyko balsavimas. Už rajono biudžetą balsavo 17 rajono išrinktųjų, 5 susilaikė. Balsavime nedalyvavo ir iš posėdžių salės pasišalino I. Skernevičiūtė ir D. Kaubrys.
Loading ...
