Plungės rajone, priemiestinėje Varkalių gyvenvietėje, Žolynų gatvėje, tarsi simboliškai gavusioje tokį pavadinimą, gyvena Rasa Žalūdienė. Vietiniams, o ir ne tik jiems, moteris puikiai žinoma dėl savo draugystės su įvairiais žolynais. Dar paauglystėje atsiradęs potraukis šiandien yra tapęs varkališkės gyvenimo būdu. Visa namų aplinka liudija čia gyvenant žolininkę.
Jolanta Vasiliauskienė
Vos tik įžengus į R. Žalūdienės kiemą, atsiveria paprastam žmogui neįprastas įvairiausių augalų pasaulis. Sodyba apsupta didesnių ar mažesnių žolynų, kurių kiekvieno pavadinimą šių namų šeimininkė žino, kaip ir tai, kokiomis savybėmis kiekvienas iš jų pasižymi. „Štai šis yra karšulis, kuris net Laimo ligą gydo“, – rodydama į šalia namo augantį į piktžolę panašų augalą taria varkališkė. Ir prisipažįsta apie jo naudą sužinojusi iš vieno savo kliento. Iki tol augalas R. Žalūdienės kieme augo kaip dekoratyvinis. Čia pat ir nervų sistemai stiprinti bandrenis. Vienas iš naujesnių žolininkės pasisodintų augalų – kaštainis. Nors ir įsigijo moteris augalą dėl grožio, tačiau žalius lapus galima rinkti ir džiovinti, o vėliau vartoti arbatą organizmui valyti.
Sodybos kieme suręstas namelis bendraminčiams, ieškantiems dvasinės ramybės ir pusiausvyros, skirtas meditacijoms, arbatos gėrimui. Vos už kelių žingsnių – R. Žalūdienės sutuoktinio per COVID-19 karantiną išdėliotas energetinis labirintas. „Vaikščiojimas tokiu labirintu subalansuoja smegenų pusrutulių veiklą. Galite pamatyti vizijų, gauti atsakymus į klausimus. Jei gyvenime einate ne tuo keliu, greičiausiai pasiklysite ir labirinte“, – pasakojo moteris.
Į augalų pasaulį Rasą atvedė Plungės krašte žinoma žolininkė Janina Danielienė. Tačiau augalai ją viliojo nuo paauglystės, kai į rankas pakliuvo knyga apie vaistažoles. Beje, moters tėtis buvo felčeris, o ir ji pati ketino mokytis slaugytojo profesijos, bet likimas susidėliojo kiek kitaip – R. Žalūdienė tapo kulinare. Galiausiai tapo meilės emigrante iš Aukštaitijos, Pakruojo rajono, į Žemaitiją.
Pažintis su J. Danieliene R. Žalūdienei tik atvėrė galimybę ir padrąsino imtis konkrečios veiklos. Rasai teko su bendramintėmis darbuotis įkurtame kooperatyve „Tėviškės žolynai“. Jam iširus, moteris pradėjo dirbti savarankiškai. Ir štai jau greit bus du dešimtmečiai, kai varkališkė sukasi savame žolynų pasaulyje: sėja, augina, renka įvairiausias žoleles, jas džiovina, daro įvairiausių arbatų mišinius, gamina prieskonius ir pan.
Tik pradėjusi dirbti savarankiškai rinko apie 80 rūšių žoles, dabar sumažėję perpus – gal 40. O su savo produkcija ir į įvairiausias muges keliaudavo. Vyksta į muges ir dabar, tik, kaip pati sakė, lyginant su pradžia, tai daro rečiau. „Yra ir noro, ir sveikatos, gal tik žmonėms tokio poreikio nebėra“, – atviravo moteris. Nors klientų R. Žalūdienė nestokoja, ją žinantys į namus atvažiuoja.
Šalia žolininkės namų ne tik plačios pievos – įvairiausi žolynai auga ir darže. Kaip kalbėjo Rasa, daug kas mano, kad žolininko kasdienybė – tik lengvas pasivaikščiojimas po pievas. Iš tikrųjų tai gana sunkus kasdienis fizinis darbas. Nuolatinės priežiūros reikalauja žolynai, augantys sodyboje: reikia juos ravėti, laistyti, laikui atėjus suspėti nurinkti norimus žiedynus, juk nuo to, kaip pavyks atlikti šiuos darbus, priklausys vėliau pagamintos arbatos kokybė. „Šiemet pražiopsojau čiobrelį“, – prisipažino R. Žalūdienė.
Turbūt nereikėtų stebėtis, kad varkališkės namuose seniai nėra jokių vaistų – sunegalavus stengiamasi gydytis įvairiausiomis žolelių arbatomis. Net koronavirusą pasigavusį sutuoktinį arbatomis ant kojų pastatė. Paklausta, kokios jos surinktos arbatos populiariausios, R. Žalūdienė neslėpė, jog jai maloniausia, kai žmonės perka kasdienes, skanias arbatas. „Nesu aš gydytoja ir nenoriu gydyti“, – pabrėžė moteris. Tačiau paminėjo vieną – 27 žolelių arbatą imunitetui stiprinti.
„Atvažiuoja tokių, kurie tikisi stebuklų, bet aš pasakau, kad jei negersi, stebuklų nebus“, – juokavo Rasa. O juokas dėl to, kad yra klientų, kurie atvažiuoja, perka arbatas ir prisipažįsta, kad jos tik stovi padėtos. Anot žolininkės, norint pajausti poveikį geriant arbatas yra kursas – 21 diena. „Augalas veikia lėtai, bet užtikrintai. Svarbu ir tikėti jo galia“, – įsitikinusi varkališkė. Jos manymu, norint sustiprinti organizmą geriau yra vartoti žolelių mišinius – platesnis poveikio spektras tada galimas.
R. Žalūdienė džiaugiasi, kad gyvenime pasitaiko progų, kai jos kaip žolininkės patirtis sudomina kitus. Surengta ne viena edukacija, skaitytos paskaitos Trečiojo amžiaus universiteto lankytojams. Tad smalsu buvo sužinoti, ar yra kam perduoti žinias. Varkališkė atsakė, kad kol kas tokio žmogaus akiratyje nesimato, tačiau tikisi, kad jos pėdomis paseks dukra, kuri taip pat domisi žolėmis.
Beje, Rasa vietiniams žinoma ne tik dėl žolynų ir arbatų gamybos, bet ir tuo, kad yra tautodailininkė, priklauso Lietuvos tautodailininkų sąjungos Telšių skyriaus Plungės rajono kūrėjams. Į kūrėjų gretas ją atvedė irgi augalai. Moters rankose gimsta išskirtiniai dirbiniai iš žolynų: krepšeliai, padėklai, vazos, įmantrios dėžutės. „Nebuvo darbo, o Užimtumo tarnyba išsiuntė mane į vytelių pynimo kursus. Pinti iš vytelių man buvo sunku, todėl nutariau imtis pynimo iš žolių. Parsinešiau ilgų žolių. Žiūrėdama į jas galvojau, kad ką nors galėčiau iš jų padaryti, – pynimo pradžią prisiminė Rasa. – Iš pradžių maniau, kad aš čia sukūriau kažkokį stebuklą, o paskui, kai atsirado internetas, sužinojau, kad tai yra pynimas įvijiniu būdu.“
Loading ...
