Gruodžio viduryje Žemaitijos sostinė surengė I-ąją Kultūros asamblėją, į kurią susirinko arti šimto kultūros ir meno kūrėjų, verslininkų, studentų ir moksleivių. Kartu su Kultūros protesto iniciatyvinės grupės nariais, į Telšius atvyko ir LRT žurnalistai, Kauno, Klaipėdos, Plungės, Mažeikių, Raseinių asamblėjų dalyviai.
Interesams ginti – stipri bendruomenė
Anot diskusiją pradėjusio Vilniaus dailės akademijos (VDA) Telšių fakulteto dekano, prof. R. Banio, judesys vyksta ne tik sostinėje. Regionuose žmonės taip pat suvokia besiklostančios situacijos rimtumą, kuri prasidėjo cinišku Kultūros ministro paskyrimu ir toliau tęsiasi bandant buldozeriu priimti visuomenės interesams nepalankius sprendimus, susijusius su LRT.
Pasak profesoriaus, Telšiai turi stiprias kultūrines institucijas – VDA Telšių filialą, Žemaitės dramos teatrą, Žemaičių muziejų „Alka“ ir dabar atsirado pagrindas suburti kultūros kūrėjus aktyviau dalyvauti pilietinėse iniciatyvose.
R. Baniui antrino ir viena iš Kultūros protesto iniciatorių G. Masteikaitė. Jos teigimu, visuomenė ilgai nedalyvavo valstybiniuose procesuose: „Kultūros bendruomenė buvo ypatingai atsitraukusi nuo politinių procesų, dėl to mums buvo gana sunku susitelkti ir kovoti už kultūros interesus. Mums trūko nuoseklumo dalyvaujant kultūros politikos kūrybos procese ir rugsėjo 22 d. pamatėme to rezultatą. Tai buvo pabudimo momentas – vienytis ir susitelkti. Šiuo metu matome tris kertines Kultūros asamblėjos veiklos sritis: tai saugumas, kaip prevencijos priemonė, demokratija, kaip valstybės pamatas ir laisvas žodis, kai kalbantys prisiima atsakomybę už savo žodžius“, – Telšių kultūros asamblėjoje kalbėjo G. Masteikaitė.
Diskusijoje dalyvavę telšiškiai aktyviai teikė pasiūlymus kaip ugdyti pilietiškumą, didinti kultūros prieinamumą. Tuo pačiu apgailestauta dėl kraštiečių pasyvumo, nenoro įsitraukti į miestui ir šaliai svarbių klausimų sprendimą, tad daug dėmesio sulaukė pilietiškumo ir bendruomenės susitelkimo, įgalinimo temos. Kalbėta, kaip piliečiai turėtų ruoštis rinkimams ir ieškoti kelių, kad miestas priklausytų bendruomenei, o ne politinei partijai.
Dėkojo jaunimui už drąsą
Žemaitijos sostinės Kultūros asamblėjoje dalyvavo ir piketą prieš politinės partijos „Nemuno aušra“ ir jos lyderio R. Žemaitaičio skleidžiamą neapykantos kalbą, visuomenės skaldymą organizavęs Telšių jaunimas.
Kaip pasakojo moksleivė Viltė Jociutė, organizuoti piketą buvo jų pačių idėja. Nors sulaukė ir nemažai palaikymo, tuo metu Telšių moksleiviams teko išgirsti ir kritikos, esą jaunimas nupirktas ar stumiamas pedagogų. „Nemuno aušros“ frakcijai Seime priklausantis telšiškis Martynas Gedvilas netruko apskųsti Viltės ir jos bendraminčių mokytoją, kuri kaip paaiškėjo, su organizuojamu jaunuolių mitingu neturėjo nieko bendra. Nors asmeniškai kviestas, į Telšių kultūros asamblėją politikas neatvyko.
Tuo tarpu moksleivių drąsa reikšti savo pilietinę poziciją tarp diskusijos dalyvių buvo sutikta plojimais, padėkomis už pilietiškumą ir įkvėpimą ateityje stiprinti bendruomenę.
Kaip pastebėjo LRT žurnalistė Liepa Želnienė, dabar stengiamasi išugdyti neapykantą kitaip mąstančiam, nors visais laikais mes surasdavome galimybę susikalbėti tarpusavyje: „Negalima pasiduoti bandymams supriešinti, reikia tiesiog susėsti ir pasikalbėti, juk mes visi dėl to paties – dėl valstybės“, – kalbėjo žurnalistė.
Raginimu susitelkti diskusiją užbaigė ir prof. R. Banys: „Kai kvietėme klausytis M.K. Čiurlionio „Jūros“, susirinkę telšiškiai nustebino, dėkojo, kad kažkas vyksta jų mieste. To vedini galvojome, kaip pasiekti daugiau žmonių, išgirsti jų skaudulius ir susitelkus juos spręsti. Bendraudami, komunikuodami galėsime duoti ženklą, kad tai nėra tik Vilniaus problema, kad mums rūpi ir mes galime būti pokyčio dalimi“, – kalbėjo VDA Telšių fakulteto dekanas.
