Ar ga­li­me į mi­ty­bą žiū­rė­ti pro pirš­tus?

Pa­sau­lio svei­ka­tos or­ga­ni­za­ci­jos (PSO) duo­me­ni­mis, mi­ty­ba yra ko­ne pa­grin­di­nis svei­ka­tą le­mian­tis ir li­gų ri­zi­ką ma­ži­nan­tis veiks­nys. Dėl to su­si­mąs­ty­ti apie svei­kos mi­ty­bos ir gy­ven­se­nos įpro­čių for­ma­vi­mą tu­rė­tų ne tik no­rin­tys su­liek­nė­ti ar iš­si­gy­dy­ti nuo tam tik­rų li­gų, bet ir tie, ku­rie sie­kia vi­sa­pu­siš­kai pa­ge­rin­ti sa­vo gy­ve­ni­mo ko­ky­bę.

Apie tai, ko­kią ža­lą or­ga­niz­mui ke­lia ne­svei­ka ir ne­su­ba­lan­suo­ta mi­ty­ba ir ko­kiu pa­grin­di­niu mi­ty­bos prin­ci­pu ga­li va­do­vau­tis kiek­vie­nas, kal­bė­jo gy­dy­to­ja die­to­lo­gė Ra­sa Do­vi­da­vi­čie­nė.

Ko­kia ne­svei­kos ir ne­su­ba­lan­suo­tos mi­ty­bos ža­la?

Daž­nai vi­suo­me­nė­je sklan­do mi­tas, kad ne­su­ba­lan­suo­ta ir svei­ka­tai ne­pa­lan­ki mi­ty­ba yra tik tuo­met, kai mes su­var­to­ja­me kaž­ko per daug. Ta­čiau la­bai svar­bu at­min­ti, kad taip pat yra ne­ge­rai tuo­met, kai tam tik­rų mais­to me­džia­gų su­var­to­ja­me per ma­žai.

„Ko­ne di­džiau­sia šiuo­lai­ki­nio žmo­gaus mi­ty­bos pro­ble­ma – su­var­to­ja­ma per daug ang­lia­van­de­nių, rie­ba­lų, cuk­raus ar drus­kos, per ma­žai – bal­ty­mų ir skai­du­li­nių me­džia­gų. Taip pat neiš­ge­ria­mas bū­ti­nas van­dens kie­kis – bent še­šios stik­li­nės (apie 1–1,5 lit­ro) van­dens per die­ną“, – daž­niau­sias mi­ty­bos klai­das var­di­jo gy­dy­to­ja die­to­lo­gė.

Jos tei­gi­mu, trum­puo­ju lai­ko­tar­piu ne­vi­sa­ver­tė mi­ty­ba ga­li pa­si­reikš­ti di­des­niu ne­ri­mu, stre­su, su­pras­tė­ju­sia nuo­tai­ka, su­ma­žė­ju­siu dar­bo na­šu­mu, blo­ges­ne mie­go ko­ky­be.

„Lai­kui bė­gant ne­su­ba­lan­suo­ta ir ne­svei­ka mi­ty­ba ga­li pri­si­dė­ti prie tam tik­rų svei­ka­tos su­tri­ki­mų, to­kių kaip pa­di­dė­jęs cho­les­te­ro­lio kie­kis ar aukš­tas krau­jo spau­di­mas, ir li­gų, pa­vyz­džiui, nu­tu­ki­mo, šir­dies ir krau­ja­gys­lių li­gų, dep­re­si­jos ir ki­tų“, – pa­žy­mė­jo R. Do­vi­da­vi­čie­nė.

Svar­bu va­do­vau­tis svei­kos lėkš­tės prin­ci­pu

Anot gy­dy­to­jos die­to­lo­gės, vie­nas pa­pras­čiau­sių bū­dų, kaip kiek­vie­nas ga­li pra­dė­ti pa­ma­žu ei­ti svei­kos ir su­ba­lan­suo­tos mi­ty­bos link – tei­sin­gos ir svei­kos mais­to lėkš­tės su­da­ry­mas. Di­džiau­sią da­lį – apie 50–60 pro­c. lėkš­tės – tu­rė­tų su­da­ry­ti ge­rie­ji ang­lia­van­de­niai (vai­siai, dar­žo­vės, kruo­pos). Treč­da­lį lėkš­tės tu­rė­tu­mė­te skir­ti ge­rie­siems rie­ba­lams (ko­ky­biš­kas alie­jus, avo­ka­dai, aly­vuo­gės, rie­bi žu­vis, rie­šu­tai), o li­ku­sią da­lį – 10–15 pro­c. – bal­ty­mams (lie­sa mė­sa, ankš­ti­nės dar­žo­vės, kiau­ši­niai).

„Pra­dė­ki­te nuo sa­vo lėkš­tės ste­bė­ji­mo – kiek­vie­na mais­to po­rci­ja tu­rė­tų bū­ti ne di­des­nė nei jū­sų dvie­jų plaš­ta­kų dy­džio. Pie­tų ir va­ka­rie­nės lėkš­tė­se pu­sę po­rci­jos tu­rė­tų užim­ti švie­žios ar­ba rau­gin­tos dar­žo­vės, – pa­ta­rė R. Do­vi­da­vi­čie­nė. – Įp­ras­tus bal­tuo­sius ry­žius rei­kė­tų keis­ti lau­ki­niais ry­žiais, kvie­ti­nius ma­ka­ro­nus – vi­so grū­do ma­ka­ro­nais.“

Va­do­vau­jan­tis svei­kos lėkš­tės prin­ci­pu bus su­ren­ka­mas su­ba­lan­suo­tas mais­ti­nių me­džia­gų kie­kis ir gau­na­mas di­des­nis skai­du­lų kie­kis.

„Tik­rai ne­rei­kia iš­kart mais­to sver­ti svars­tyk­lė­mis, skai­čiuo­ti ka­lo­ri­jų ar dras­tiš­kai kaž­ko at­si­sa­ky­ti. Kas­kart ste­bė­ki­te sa­vo mais­to lėkš­tę, pri­si­min­ki­te šį pa­pras­tą prin­ci­pą ir pa­ma­žu iš­mok­si­te au­to­ma­tiš­kai juo nau­do­tis“, – pa­ta­rė spe­cia­lis­tė.

Mi­tai apie svei­ką mi­ty­bą

R. Do­vi­da­vi­čie­nės tei­gi­mu, šiais lai­kais duo­na vis dar lai­ko­ma vie­nu iš „siau­bų“. Ta­čiau ko­ky­biš­ka vi­so grū­do duo­na, ku­rio­je yra ma­žai cuk­raus ir pa­kan­ka­mai skai­du­lų, yra pui­kus ang­lia­van­de­nių šal­ti­nis.

„Su to­kia duo­na ga­li­me pa­si­da­ry­ti vi­sa­ver­tį su­muš­ti­nį, pa­vyz­džiui, su avo­ka­du ir la­ši­ša. No­rint mes­ti svo­rį ar gy­ven­ti svei­kiau, tik­rai ne­rei­kė­tų vi­siš­kai at­si­sa­ky­ti duo­nos“, – pa­žy­mė­jo ji ir pri­dū­rė, kad taip pat ne­ver­tė­tų at­si­sa­ky­ti kiau­ši­nių: „Tai – pui­kus bal­ty­mų už­tai­sas.“

Be to, daž­nai no­rin­tiems su­liek­nė­ti pa­ta­ria­ma ne­val­gy­ti po 18 val. Anot gy­dy­to­jos die­to­lo­gės, taip da­ry­ti – ne­tei­sin­ga: „Žmo­gui ne­tu­rint jo­kių gre­tu­ti­nių li­gų, va­ka­rie­nė tu­rė­tų bū­ti pa­val­go­ma li­kus 3–4 va­lan­doms iki mie­go.“

Taip pat ne­re­ko­men­duo­ja­ma va­do­vau­tis griež­to­mis die­to­mis, pa­vyz­džiui, at­si­sa­kant ang­lia­van­de­nių ar rie­ba­lų, val­gant tik vai­sius ar kruo­pas ar­ba kruopš­čiai skai­čiuo­jant ka­lo­ri­jas.

„Kraš­tu­ti­nu­mai nė­ra svei­ka mū­sų or­ga­niz­mui. Pa­si­rin­kę tin­ka­mus ir svei­kus ang­lia­van­de­nius ir rie­ba­lus gau­si­me daug ener­gi­jos ir nau­din­gų­jų me­džia­gų. Svar­biau­sia yra mais­to ko­ky­bė, o ne ka­lo­ri­jų kie­kis ja­me“, – pa­žy­mė­jo R. Do­vi­da­vi­čie­nė.

Or­ga­niz­mui svar­biau­sia – tin­ka­mas „ku­ras“

Pa­sak gy­dy­to­jos die­to­lo­gės, va­do­vau­jan­tis svei­kos ir su­ba­lan­suo­tos mi­ty­bos įpro­čiais, or­ga­niz­me at­si­ran­da tin­ka­mas nau­din­gų­jų me­džia­gų kie­kis ir cuk­raus kie­kio ba­lan­sas. „Dėl to vi­sa­pu­siš­kai pa­ge­rė­ja mū­sų gy­ve­ni­mo ko­ky­bė – ne tik ge­riau iš­si­mie­ga­me, tu­ri­me dau­giau ener­gi­jos, esa­me pro­duk­ty­ves­ni dar­be, ge­res­nės nuo­tai­kos, ge­riau spren­džia­me stre­si­nes si­tua­ci­jas, bet ir su­ma­ži­na­me tam tik­rų svei­ka­tos su­tri­ki­mų ir li­gų ri­zi­ką“, – tei­gė R. Do­vi­da­vi­čie­nė.

Ir pa­pil­dė: „Kaip į au­to­mo­bi­lius pi­la­me tam tik­rus de­ga­lus, kad jie va­žiuo­tų, taip ir sa­vo or­ga­niz­mą pri­va­lo­me ap­rū­pin­ti tin­ka­mo­mis me­džia­go­mis, kad jis ga­lė­tų funk­cio­nuo­ti.“

No­rin­tiems gy­ven­ti svei­kiau spe­cia­lis­tė pa­ta­rė ne­pa­mirš­ti ir re­gu­lia­raus fi­zi­nio ak­ty­vu­mo, ka­dan­gi tai pa­de­da ge­rin­ti svei­ka­tą, ma­žė­ja nu­tu­ki­mo ri­zi­ka, o kar­tu ir lė­ti­nių nein­fek­ci­nių li­gų at­si­ra­di­mo ri­zi­ka.

Nuot­rau­kos iš as­me­ni­nio ar­chy­vo ir pe­xels.com