Aktyvios bendruomenės tikisi valdžios pagalbos

Telšių rajono vietos veiklos grupė (VVG), kuriai vadovauja Vytautas Barsteiga, pakvietė bendruomenių pirmininkus, Telšių rajono savivaldybės administracijos ir valdžios atstovus aptarti problemas, kurios trukdo bendruomenėms rengti projektus ir įsisavinti lėšas pagal „Leader“ programą.
Bendruomenės gali rengti projektus, kurių vertė neviršija 150 tūkst. Lt. Už tokius pinigus aktyvūs gyventojai žada susiremontuoti bendruomenės namus, įsirengti sporto ir žaidimo aikšteles, susitvarkyti parkus, paplūdimius, renovuoti bažnyčias ar šventorius bei kt. 10 proc. projekto vertės turi prisidėti bendruomenė. Telšių rajono savivaldybės taryba yra priėmusi sprendimą šiuos pinigus skirti iš biudžeto.
Pradžia graži ir daug žadanti, tačiau, kaip sakoma, kas nedirba, tas nesusiduria su sunkumais. Bendruomenėms iniciatyvos nestinga – minčių, kaip būtų galima panaudoti ES pinigus, taip pat. Ir projekto tikslus, vizijas nėra  sunku surašyti – didžiausi vargai prasideda tada, kai paaiškėja, kad toje vietoje, kur bus investuojami ES pinigai (pastatai ar teritorijos), būtini geodeziniai matavimai ir techninis projektas. O kas su tais terminais yra susidūręs, žino, kad tam reikia ir pinigų, ir laiko. O jų bendruomenės ir neturi. Vienoms stinga tik pinigų, kitoms dar ir dokumentų, įrodančių, kad galima naudotis pastatais ar žeme, kuri priklauso lyg ir seniūnijai, t. y.  Savivaldybei, tai reikštų, kad yra valstybinė. Visų pirma, gali tekti Savivaldybei su valstybe sudaryti panaudos sutartį, toliau tokią pat sutartį parengti su bendruomene ar pan. Žodžiu, kuo giliau į mišką, tuo daugiau medžių.
Vieni mano, kad jeigu bendruomenės pirmininkai visuomeniniais pagrindais ima rengti projektus, tai Savivaldybės tarnautojai turėtų sutvarkyti visus reikalingus dokumentus, sutartis, pažymas, geodezinius matavimus ir kt. Savivaldybei atrodo, kad būtų geriau, jei viską pasidarytų pati bendruomenė, jie tik į sąskaitą permestų tuos Tarybos pažadėtus 10 proc. Bet vėl gi, perves pinigus, o jeigu bendruomenė dėl kol kas nežinomų priežasčių ims ir nelaimės projekto? Ar nenutiks taip, kad be atlygio projektą rengę aktyvistai dar ir savo asmeninių lėšų gaus atiduoti? Ar ne per daug iš gyventojų ėmė reikalauti valdžia? O kiek dar diskusijų kilo, kai buvo užsiminta apie vis didesnį pilvą auginantį PVM. Jį mokėti privalės ir taip skurdžiai, kartais vien iniciatyva gyvos bendruomenės.
Ryškėnų bendruomenės pirmininkas Kazys Lečkauskas jau senokai tvarkantis bendruomenės dokumentus ir šiuos reikalus jau gerokai išmanantis, tikina, kad sunkumų daug ir kad labai svarbu Savivaldybės administracijoje turėti tarnautoją, kuris žinotų bendruomenių reikalus, su jomis dirbtų, joms padėtų, nes iš kur visuomeniniais pagrindais dirbančiam žmogui žinoti visus teisinius ar šiaip ūkinius reikalus. Bendruomenes reikia skatinti, o dabar susidaro įspūdis, kad valdžia esanti tam, kad sugalvotų sudėtingesnių kliūčių bendruomenėms įveikti.
Reikia džiaugtis, kad aktyviai į „Leader“ pinigus atsisuko religinės bendruomenės – klebonai iš ES lėšų norėtų suremontuoti griūvančias bažnyčias, yrančias tvoras, apleistus šventorius. Bet vėl kyla begalės klausimų: turtas vyskupijos, žemė valstybinė, o ir bendruomenė gali priimti sprendimą, pavyzdžiui, geriau įrengti pramogų centrą nei restauruoti maldos namus, todėl bet kokiam darbui būtinas vietos gyventojų sutikimas.
Norint įsisavinti ES lėšas, reikalingas stiprus bendruomenės narių ir valdžios bendradarbiavimas. Bendruomenės nariai norėtų, kad valdžia nepamirštų, jog jos paskirtis tarnauti žmogui. Be to, už atlyginimą.
V. Barsteiga bendruomenės pirmininkus ragino nebijoti klausti, domėtis, tartis, kad parengus projektą, būtų daugiau garantijų gauti ES lėšas jam įgyvendinti, kad įdėtas bet koks triūsas neliktų tuščias.