„Tikriausiai nėra žmogaus, kuris žinotų, kaip vystytis dabartiniam Lietuvos kaimui, – „Telšių ŽINIOMS“ kalbėjo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Telšių skyriaus pirmininkas Algirdas Tarvainis. – Yra kaimas kaip maisto gamintojas ir yra kaimas kaip tautos tradicijų lopšys ir puoselėtojas. Pirmasis šiandien nesunkiai gali išgyventi investuodamas į techniką, gamybinius pastatus ir pan., o antrasis po truputį nyksta… Europos Sąjungoje tradicijų puoselėjimas nėra tarp pagrindinių prioritetų, tad kyla pavojus, kad ši Lietuvos kaimo dalis paprasčiausiai bus pamesta tarp kasdienių rūpesčių ir politinių karų.“ Pašnekovo teigimu, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga yra tarsi jungiamoji grandis tarp miesto ir kaimo, o pagrindinis jos uždavinys – padaryti viską, kad Lietuvos kaimas išliktų gyvybingas, jame vyktų ir gamyba, ir būtų puoselėjamos bei saugomos tradicijos.
Geriau darbai nei žodžiai
Visą spalio mėnesį Telšių rajone vyko Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos bei Prostatos vėžio prevencijos paramos ir labdaros fondo organizuota akcija „Išsaugokime vyrus“. Jos metu mobili kraujo paėmimo laboratorija aplankė visas rajono seniūnijas, atliko per 1 000 kraujo tyrimų. Projektu „Išsaugokime vyrus“ buvo siekiama skatinti rizikos grupės vyrus pasitikrinti sveikatą ir atlikti prostatos specifinio antigeno kraujo tyrimą. Kraujo tyrimai buvo atliekami ir moterims.
„Kaimo žmogui pirmiausia yra darbas, o tik paskui jis rūpinasi savo sveikata, – teigė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Telšių skyriaus pirmininkas A. Tarvainis. – Kaime šiandien yra likę tik felčeriniai punktai. O ir jie dirba vos kelias valandas. Kad žmogui nereikėtų kažkur toli važiuoti, mokėti pinigus, ir buvo sugalvota ši akcija.“ Pasak A. Tarvainio, akcijos metu susirinko daugiau kaip 1 000 rajono gyventojų, kuriems buvo atlikti įvairaus spektro kraujo tyrimai. Panašūs tyrimai ligoninėse kainuoja apie 40 Lt, o kur dar kelionės išlaidos. „Tas partijų kalbėjimas apie geresnį rytojų… Reikia darbais tai įrodyti, o ne vien tik žodžiais, – tvirtino pašnekovas. – Ši akcija – tai veikla, kuri realiai pagelbėja žmogui. Mūsų partija ir ateityje yra numačiusi vykdyti panašias akcijas. Aišku, tam reikalingos lėšos. O kada partija nėra gausi, juolab neparlamentinė, tai su lėšomis yra sunku. Tačiau yra rėmėjų, nario mokestis, tad po truputį judame, kad savo pažadus, duotus žmonėms, ištesėtume.“
Savivaldoje savarankiškumo nėra
Spalio pabaigoje tapęs naujuoju Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Telšių skyriaus pirmininku, A. Tarvainis teigė, jog pirmiausia sieks suaktyvinti skyriaus veiklą bei padidinti narių skaičių. „Partijos gretose turime žmonių tiek iš kaimo, tiek iš miesto, gausų būrį jaunimo, – pasakojo A. Tarvainis, – tad pirmiausia sieksime suaktyvinti skyriaus veiklą, įtraukdami visas šias grupes į bendrus renginius, akcijas ir pan. Taip pat esame užsibrėžę tikslą per metus padvigubinti narių skaičių.“ Esą tai yra būtina padaryti norint tinkamai pasiruošti būsimiems rinkimams į savivaldybių tarybas.
Kalbėdamas apie situaciją savivaldoje, A. Tarvainis pabrėžė, kad vienas iš pagrindinių Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos tikslų yra stiprinti savivaldybių savarankiškumą: „Savivaldoje savarankiškumo nėra. Savivaldybė šiandien gali skirstyti tik 6–7 proc. savo biudžeto lėšų. Kur padėti kitą dalį pinigų – jau būna nuspręsta Vilniuje. Todėl savivaldybės neturi galimybių operatyviai spręsti finansinių klausimų, o tai labai apsunkina investicijų pritraukimą.“ Be to, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Telšių skyriaus pirmininkas teigė nesuprantąs tų savivaldybių vadovų, kurie tvirtina, kad savivalda negali kurti darbo vietų. „Mano manymu, savivaldybėms reikia statyti ar jungtis į bendras įmones kartu su privatininkais, užuot viską atidavus privatizuoti, – dėstė A. Tarvainis. – Tačiau reikėtų sudaryti tokias sutartis, kad nei viena pusė nebūtų viršesnė už kitą. Dabar nuolat viskas privatizuojama. Kodėl taip? Paprasčiausiai nėra asmeninės atsakomybės nei valstybėje, nei savivaldoje. Panaikinome tarybų valdžią, tačiau prikūrėme visokiausių tarybų, komisijų, darbo grupių… Ir kada paklausi, kodėl tas ar anas nepadaryta, – kaltų nėra: esą visi kartu nutarė ir nusprendė. Reikia pagaliau išaugti tą kolektyvinę atsakomybę ir išugdyti asmeninę.“
Anot A. Tarvainio, Lietuvoje vis labiau ryškėja laukinio kapitalizmo kontūrai, didėja atskirtis tarp socialinių sluoksnių, nyksta bendruomeniškumas: „Negali taip būti, kad 2 proc. Lietuvos žmonių sukaupia 65 proc. visos šalies turto… Į šiuos procesus turi įsikišti ir juos sureguliuoti valstybė. Juk pirminis valstybės vaidmuo – nustatyti taisykles, kuriomis vadovautųsi ir galėtų sugyventi įvairių socialinių sričių žmonės, bei kontroliuoti, kad šių taisyklių būtų laikomasi.“