Spaudos konferenciją surengęs Tryškių seniūnijos Leilėnų kaimo seniūnaitis Alvydas Jokšas pristatė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) nutartį. Šių metų lapkričio mėnesį teisėjų kolegija konstatavo, jog Telšių rajono savivaldybės tarybos patvirtinti ir UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ vykdomi Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą nuostatai prieštarauja Viešojo administravimo įstatymui. Tryškiškio teigimu, nuo šiol gyventojai turi teisę rinktis atliekų išvežimo dažnumą ir kiekį.
Istorijos pradžia
Individualiame name gyvenantis A. Jokšas 2011-aisiais nusprendė mokantis už didesnį konteinerį, nei iš tiesų turi. Tad kreipėsi į Telšių r. savivaldybę ir paprašė grąžinti 40,32 Lt vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą permoką.
Telšių r. savivaldybės administracijos direktoriaus atsisakymą tai padaryti A. Jokšas apskundė Šiaulių apygardos teismui. Taip pat paprašė teismo ištirti Telšių r. savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (toliau – Nuostatai).
Byla pasiekė Panevėžio teismą
Šiaulių apygardos teismas Nuostatus pripažino teisėtais: juose nenumatytą galimybę atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal deklaruojamų komunalinių atliekų kiekį pripažino neprieštaraujančia Viešojo administravimo įstatyme numatytam proporcingumo principui.
2012 m. liepos 26 d. LVAT savo nutartimi panaikino Šiaulių apygardos administracinio teismo sprendimą ir grąžino bylą nagrinėti iš naujo.
2012 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi LVAT administracinę bylą perdavė nagrinėti Panevėžio apygardos teismui. Šis konstatavo, jog „Nuostatai ta apimtimi, kuria nenumato galimybės tam tikriems atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį iš jų surenkamų ir tvarkomų komunalinių atliekų kiekį, prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 3 str. 3 punktui“.
Savivaldybės pozicija
Atsakovė šioje byloje Telšių r. savivaldybė pateikė apeliacinį skundą ir išreiškė savo poziciją, jog „…teismas visiškai be pagrindo įsikišo į savivaldybės teisę vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nustatymo srityje, nes iš esmės Panevėžio teismas ėmė nustatinėti, kokia tvarka, pavyzdžiui, fiksuojant konteinerio pateikimo išvežimui dažnumą, turi būti užtikrinama atliekų turėtojų galimybė vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį komunalinių atliekų kiekį…“
Telšių rajono savivaldybė taip pat pažymėjo, jog „Savivaldybė yra pasirinkusi tokį atliekų šalinimo metodą, kai minimali atliekų susikaupimo norma, pagal kurią skaičiuojama rinkliavos minimali įmoka, visais atvejais yra tiesiogiai susijusi su konteinerio tuštinimo nustatytu periodiškumu bei su minimaliu konteinerio tūriu, nuo kurio skaičiuojama minimali rinkliavos įmoka. Konteinerio tuštinimo kartų fiksavimas bei mažesnės konteinerio talpos pasirinkimas nei konteinerio tūris, nuo kurio skaičiuojama minimali rinkliavos įmoka, yra beprasmiai, nes nuo šių faktorių minimali rinkliavos įmoka nemažėja“.
Atitikties įstatymui nagrinėjimas
Teismas Nuostatų atitiktį Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintam proporcingumo principui nagrinėjo negalėjimu pasirinkti mažesnio nei teisės normomis nustatyto atliekų konteinerio tūrio, konteinerio ištuštinimo dažnumo ir minimalios atliekų susikaupimo normos.
Spręsdamas klausimą dėl Nuostatų atitikties galiojantiems teisės aktams, LVAT pažymėjo, jog „Nuostatai nereglamentuoja teisinių santykių, susijusių su (minimalia) konkrečių individualių komunalinių atliekų konteinerių talpa ir (ar) šių konteinerių ištuštinimo tvarka (periodiškumu). Nagrinėjamu atveju nėra jokio objektyvaus pagrindo pripažinti, jog šie santykiai turėjo būti sureguliuoti būtent tikrinamu norminiu aktu“.
Teismo nutartis
LVAT savo praktikoje ne kartą buvo pažymėjęs, jog nedraudžiama mokėtinos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą dydį apskaičiuoti pagal galintį susidaryti atliekų kiekį. Taip pat nurodė, jog „tais atvejais, kai yra įmanoma nepatiriant didelių ekonominių sąnaudų nustatyti konkretų atliekų turėtojo perduodamų tvarkyti komunalinių atliekų kiekį, pastarajam tenkanti mokėtina suma turėtų būti apskaičiuojama būtent pagal minėtą atliekų kiekį“. Teismo nuomone, „vietinę rinkliavą administruojančiam ar kitam kompetentingam subjektui disponuojant duomenimis apie individualaus komunalinių atliekų konteinerio talpą (tūrį) ir šio konteinerio ištuštinimo periodiškumą, paprastai galima objektyviai nustatyti perduodamų tvarkyti (iš atliekų turėtojo surenkamų) komunalinių atliekų kiekį“.
LVAT pripažino, jog Nuostatai ta apimtimi, kuria nenumatyta galimybė vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokėti pagal surenkamą atliekų kiekį (pavyzdžiui, kiekį, kuris būtų apskaičiuojamas atsižvelgiant į naudojamo individualaus konteinerio talpą (tūrį) ir (ar) jo ištuštinimo periodiškumą, prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 3 str. 3 p. numatytam proporcingumo principui.
Tryškiškio A. Jokšo teigimu, ši LVAT nutartis reiškia, jog dabar gyventojai už atliekų surinkimą ir tvarkymą galės mokėti ne nustatytą pinigų sumą, o tiek, kiek šiukšlių sukaups ir kiek dažnai jos bus išvežamos.