Lietuvos, Latvijos, Slovakijos ir Italijos šeimos ragina Europos Komisiją ir kitas kompetentingas institucijas įpareigoti žaidimų platformą „Roblox“ pašalinti vaikams kylančius pavojus (agresyvų įtraukimą į žaidimus, manipuliatyvią pardavimų praktiką, pratinimą prie azartinių lošimų, netinkamą vaikams turinį ir pavojingus kontaktus), apsaugoti šeimas nuo žalos vaikų fizinei ir psichinei sveikatai.
Šia platforma naudojasi apie 123 mln. aktyvių vartotojų per dieną (36 proc. jaunesni nei 13 m., 38 proc. 13–17 m. amžiaus). Už patrauklių pramogų slypi rimti pavojai: žaidimų dizainas skatina vaikus juose praleisti kuo daugiau laiko, gauti atsitiktinius prizus, pirkti už tikrus pinigus, pateikiamas vaikams netinkamas (seksualizuotas, smurtinis ar pan.) turinys ir sudaromos bendravimo galimybės, kai su nepilnamečiais gali būti bandoma užmegzti ryšį seksualinio išnaudojimo, savižalos ar nusikalstamais tikslais.
Kaip tėvams atpažinti grėsmes?
Tėvai turėtų būti ypač budrūs, jei bendravimas socialiniuose tinkluose skatina atlikti pavojingus veiksmus (pvz., savęs žalojimą, dusinimąsi, ilgalaikį miego trūkumą, slaptą vaistų vartojimą, didelį energetinių gėrimų naudojimą). Jei naudojamas psichologinis spaudimas, gėdinimas ar grasinimai, jei viskas prasideda kaip nekaltas „žaidimas“, bet palaipsniui užduotys darosi vis pavojingesnės.
7 patarimai
1. Domėkitės savo vaiko virtualiu gyvenimu. Skirkite dėmesio pokalbiams apie tai, ką vaikas veikia internete, su kuo bendrauja, kokius kanalus seka.
2. Stiprinkite emocinį ryšį su vaiku. Vaikai, kurie jaučia tėvų paramą ir supratimą, rečiau įsitraukia į pavojingas veiklas.
3. Stebėkite elgesio pokyčius. Atkreipkite dėmesį, jei vaikas tapo uždaras, jaučiate nuotaikų svyravimus, sutriko jo miegas ar (ir) apetitas, pastebėjote savižalos požymių (pvz., po ilgomis rankovėmis slepiamos žaizdos), vis daugiau laiko leidžia prie ekranų.
4. Susitarkite dėl saugaus elgesio internete. Kalbėkite su vaikais apie tai, kad internete galima sutikti ne tik naudingos, bet ir klaidinančios ar pavojingos informacijos. Paaiškinkite, jog prašymai siųsti asmenines nuotraukas, dalintis duomenimis ar dalyvauti slaptuose iššūkiuose gali būti pavojingi ir apie tai reikia pasitarti su suaugusiuoju.
5. Saugokite vaiką pasitelkdami technologijas. Naudokite apsaugos programas, įdiekite tėvų kontrolės programas ar filtrus, kurie leidžia stebėti, kokiu turiniu domisi vaikas.
6. Nustatykite limitus, kiek vaikas gali praleisti laiko prie ekrano.
7. Kreipkitės laiku pagalbos. Jei įtariate, kad vaikas patiria psichologinį spaudimą, savižalą ar yra išnaudojamas – nedelskite ir kreipkitės į psichikos sveikatos specialistus, policiją ar pagalbos centrus.
Kur galima kreiptis pagalbos?
Patikimą ir aktualią informaciją apie emocinę gerovę bei prieinamą psichologinę pagalbą rasite pagalbasau.lt svetainėje, esantiems savižudybės krizėje ir ieškantiems pagalbos – tuesi.lt. Vaikai ar paaugliai gali skambinti nemokamais emocinės pagalbos telefonais anonimiškai į vaikulinija.lt tel. 116 111 (kasdien 11:00–23:00) ar jaunimolinija.lt Tel. 0 800 28888 (visą parą).
SAM inf.
Loading ...
