Vaizdo stebėjimo kameros prie individualių namų Lietuvoje tampa vis prieinamesnės, tačiau jų naudojimas kelia nemažai teisinių klausimų. Gyventojai, siekdami apsaugoti savo turtą, neretai įrengia kameras prie įėjimo, garažo ar kiemo vartų.
Problema iškyla tada, kai į jų matymo lauką patenka ne tik privati teritorija, bet ir šaligatvis, gatvė ar kaimynų kiemas. Lietuvos ir Europos Sąjungos teisės aktai numato, kad toks stebėjimas gali būti teisėtas, tačiau jam taikomi griežtesni reikalavimai nei filmuojant vien savo valdas.
Kamerų įrengimas Lietuvoje nereikalauja specialaus leidimo
Lietuvos gyventojai gali savarankiškai įsirengti vaizdo stebėjimo sistemas savo namuose. Kauno miesto savivaldybė 2025 metais paskelbtoje informacijoje paaiškino, kad specialaus savivaldybės leidimo kameroms privačioje valdoje nereikia. Vis dėlto jų naudojimas turi atitikti asmens duomenų apsaugos reikalavimus. Šis klausimas aktualus tiek Vilniaus ir Kauno priemiesčiuose, kur sparčiai plėtojami individualių namų kvartalai, tiek mažesniuose Lietuvos miestuose bei kaimo vietovėse.
Svarbiausia ne tai, kur kamera pritvirtinta, o kokią teritoriją ji stebi. Ant nuosavo namo sienos sumontuotas įrenginys gali fiksuoti ir kitų žmonių judėjimą, todėl vien nuosavybės teisė į pastatą nesuteikia neribotos teisės filmuoti aplinką.
Triguba stebėjimo kamera IMOU Cruiser Triple 11MP S7UP-11M0WED
Kada pradedamas taikyti Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas?
Pagal Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą (BDAR), asmeniniams ar namų ūkio poreikiams vykdomam duomenų tvarkymui gali būti taikoma išimtis. Pavyzdžiui, jeigu gyventojas filmuoja tik savo aptvertą kiemą, įėjimą ar garažą, BDAR paprastai netaikomas. Situacija pasikeičia, kai kameros matymo laukas apima viešąją erdvę. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas dar 2014 metais byloje C-212/13 išaiškino, kad stebėjimas, apimantis net dalį viešosios erdvės, nepatenka į asmeninės ar namų ūkio veiklos išimtį. Ši teisinė nuostata aktuali ir Lietuvoje. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija 2025 metų birželio 2 dienos sprendime konstatavo, kad kamera, fiksuojanti dalį gatvės, peržengia privačios teritorijos ribas, todėl tokiam stebėjimui taikomi BDAR reikalavimai.
Tai nereiškia, kad bet koks viešosios erdvės filmavimas automatiškai draudžiamas. Vis dėlto gyventojas turi turėti teisėtą duomenų tvarkymo pagrindą ir pagrįsti stebėjimo būtinumą.
Turto apsauga nesuteikia teisės nuolat stebėti kaimynų
Viena dažniausių ginčų priežasčių – kameros, nukreiptos į gretimą sklypą, kaimynų langus ar bendro naudojimo kelią. Net jeigu įrenginys sumontuotas siekiant užkirsti kelią vagystėms, toks tikslas savaime nepateisina kitų žmonių privataus gyvenimo stebėjimo. 2026 metų rugsėjį Lietuvos teisininkai viešai priminė, kad vertinant kamerų teisėtumą svarbus ne tik filmavimo tikslas, bet ir jo apimtis. Pavyzdžiui, siekiant apsaugoti automobilį prie namų, gali pakakti stebėti konkrečią stovėjimo vietą, o ne visą gatvę.
Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija rekomenduoja pirmiausia įvertinti, ar saugumo tikslą galima pasiekti mažiau privatumą ribojančiomis priemonėmis. Tai gali būti geresnis apšvietimas, signalizacija arba siauresnis kameros matymo laukas.
4K valdoma lauko kamera EZVIZ CS-H8C Pro
Kaip tinkamai įrengti vaizdo stebėjimo sistemą?
Šiuolaikinės vaizdo stebėjimo kameros turi funkcijų, leidžiančių apriboti filmuojamą teritoriją. Kai kuriuose modeliuose galima nustatyti privatumo zonas, kurios uždengia kaimynų langus, kiemus ar kitas stebėjimui nereikalingas vietas. Kai filmavimui taikomas BDAR, gyventojas turi užtikrinti teisėtą duomenų tvarkymo pagrindą, proporcingą stebėjimo apimtį ir tinkamą žmonių informavimą. Paprastai reikia aiškiai nurodyti, kad teritorija stebima, kas atsakingas už duomenų tvarkymą ir kur galima gauti papildomos informacijos. Taip pat būtina riboti prieigą prie įrašų ir nustatyti pagrįstą jų saugojimo laikotarpį. Vien tai, kad įrenginys leidžia saugoti vaizdą kelis mėnesius, nereiškia, jog toks terminas yra būtinas ar teisėtas.
Ką daryti, jeigu kaimyno kamera pažeidžia privatumą?
Jeigu gyventojas įtaria, kad kaimyno kamera nepagrįstai filmuoja jo teritoriją, pirmiausia verta išsiaiškinti tikrąjį įrenginio matymo lauką. Kartais problemą galima išspręsti paprasčiausiai pakeitus kameros kampą. Nepavykus susitarti, dėl galimų BDAR pažeidimų galima kreiptis į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją. Priklausomai nuo aplinkybių, privataus gyvenimo apsaugos klausimai gali būti sprendžiami ir civiline tvarka.
Lietuvoje vaizdo stebėjimo technologijos suteikia daugiau galimybių apsaugoti turtą, tačiau kartu reikalauja atsakingo naudojimo. Pagrindinis principas išlieka aiškus – teisė rūpintis savo saugumu neturi nepagrįstai riboti kitų žmonių teisės į privatumą.
Loading ...
