Nuo 2028 metų prie Kultūros paso programos palaipsniui prisijungs apie 100 tūkstančių ikimokyklinukų ir lituanistinių švietimo įstaigų mokinių.
Šioms naujovėms 2027–2029 metų šalies biudžete gali būti numatomos solidžios sumos. Tačiau diskusijų sukėlė sprendimas į Kultūros paso programos paslaugų gavėjų sąrašą įtraukti senjorus, kuriems bilietų kainos vis dar išlieka per didelė prabanga.
Švietimo pataisoms pritarė
Kultūros pasas – tai valstybės finansuojama programa, leidžianti mokiniams nemokamai dalyvauti įvairiose kultūrinėse veiklose. Kiekvienam mokiniui kasmet skiriama tam tikra suma pinigų, už kurią mokyklos gali užsakyti edukacijas, spektaklius, koncertus, ekskursijas, kūrybines dirbtuves, muziejų lankymą ir kitus kultūrinius renginius. Lietuvoje ši programa įgyvendinama aštuntus metus – pradėta diegti 2018-aisiais, o nuo 2019 metų tapo prieinama visiems šalies mokiniams.
Neseniai Vyriausybė iš esmės pritarė Seimo narių parengtoms Švietimo įstatymo pataisoms, kuriomis siekiama atverti Kultūros paso galimybes naujoms visuomenės grupėms. Vis dėlto ministrų kabinetas pateikė pastebėjimų dėl paslaugos sąvokos tikslinimo, finansavimo modelio ir tikslaus paslaugų gavėjų rato.
Siūloma įstatyme įtvirtinti aiškų apibrėžimą, kad Kultūros pasas – tai valstybės biudžeto lėšomis finansuojama priemonė, skirta kultūros pažinimo įpročiams ugdyti ir kultūros patirčiai plėsti, teikiant kultūros paslaugas. Pagal siūlomą tvarką, konkretiems kalendoriniams metams vienam dalyviui skiriama lėšų suma bus apskaičiuojama tikslines biudžeto lėšas proporcingai padalijus iš bendro Kultūros paso dalyvių skaičiaus. Šią skaičiavimo tvarką pavesta nustatyti kultūros bei švietimo, mokslo ir sporto ministrams.
Mažiausiems ir užsienio lietuviams
Didžiausia numatoma naujovė – teisė Kultūros pasu pasinaudoti ikimokyklinio ugdymo vaikams bei užsienyje veikiančių lituanistinių švietimo įstaigų mokiniams.
Tiesa, Vyriausybė išvadoje atkreipia dėmesį į geopolitinį kontekstą: kadangi lituanistinių įstaigų yra ir šalyse, kurioms taikomos tarptautinės sankcijos, šiose valstybėse pasinaudoti dokumentu bus objektyviai neįmanoma.
Jei Seimas palaimins šį siūlymą, naujoji tvarka įsigalios palaipsniui. Planuojama, kad nuo 2028 metų sausio 1 dienos prie sistemos prisijungs apie 100 tūkst. ikimokyklinio ugdymo vaikų. Dar po metų, nuo 2029-ųjų sausio 1 dienos, Kultūros pasu galės pradėti naudotis maždaug 10 tūkst. lituanistinio švietimo įstaigų mokinių užsienyje.
Investicijos iš valstybės biudžeto
Tokia paslaugos plėtra pareikalaus reikšmingų valstybės finansinių išteklių, kuriuos reikės suplanuoti 2027–2029 metų biudžetuose.
Vyriausybės skaičiavimais pokyčiams įgyvendinti 2028 metais reikės ne mažiau kaip 100 tūkst. eurų kultūrinės edukacijos informacinei sistemai pakeisti ir viešinti. Nuo 2029 metų kasmet bus skiriama ne mažiau kaip 50 tūkst. eurų šiai sistemai techniškai tvarkyti. Nuo 2028 metų, įtraukus ikimokyklinukus, kasmet reikės ne mažiau kaip 1,4 mln. eurų. O nuo 2029 metų leidus pasu naudotis lituanistinių mokyklų mokiniams, kasmet papildomai reikės ne mažiau kaip 140 tūkst. eurų.
Kodėl negaus senjorai?
Nors parlamento nariai siūlė į Kultūros paslaugų gavėjų ratą įtraukti ir vyresnio amžiaus žmones, Vyriausybė šiam siūlymui nepritarė. Ministrų kabineto teigimu, įstatymuose nėra teisiškai apibrėžta „senjoro“ sąvoka ir lieka neaišku, kokio amžiaus asmenys jai priskiriami. Be to, pažymima, kad vyresnio amžiaus žmonių kultūros prieinamumą siekiama stiprinti kitomis, tikslinėmis priemonėmis.
Toks sprendimas sulaukė vyresnio amžiaus žmonių atstovų nusivylimo.
Mažeikių trečiojo amžiaus universiteto vadovė Anita Avdaljan stebisi tokiu valdžios požiūriu ir pabrėžia, kad kultūros įstaigos dažnai laikosi būtent ant senjorų pečių.
„Skaitydama šią žinią pasijutau keistai, man pasirodė juokinga, kad nenori įtraukti senjorų. Mes dažnai važiuojame į spektaklius, lankome kultūros renginius ir matome, kad salėse dauguma yra vyresnio amžiaus žmonės. Tai kodėl senjorams nesuteikti galimybės naudotis Kultūros pasu?“, – svarstė A. Avdaljan.
Be to, jos teigimu, suaugusiesiems ir galimybės didesnės, repertuarai didesni nei pradinukams.
„Pas mus universitete yra apie 300 žmonių, dalis iš jų – labai aktyvūs. Nors grupėms, kuriose yra per 20 asmenų, kartais gauname iki 20 procentų nuolaidą bilietams, tai ne visada gelbėja – bilietai labai brangūs. Yra senjorų, kurie neišgali jų nusipirkti net su nuolaida, o juk dar reikia susimokėti už autobusą ir kelionę. Tokiais atvejais Kultūros pasas labai praverstų“, – teigė A. Avdaljan.
Edukacijų nauda
Kultūros darbuotojai taip pat pastebi, kad senjorų įtraukimas atneštų apčiuopiamos ir ilgalaikės naudos.
Mažeikių muziejaus direktoriaus pavaduotoja ir vyriausioji rinkinių kuratorė Raimonda Ramanauskienė pabrėžė, kad abi grupės – ir vaikai, ir senjorai – yra svarbios, tačiau vyresnių žmonių santykis su kultūra – brandesnis.
„Sunku išskirti, kam Kultūros pasas reikalingesnis, tačiau priešmokyklinukai, jei dabar negali juo naudotis, po metų atėję į pirmą klasę jau galės – tie vieni metai vargu, ar daug ką lemia“, – kalbėjo pašnekovė.
O senjorai, dalyvaujantys edukacijose, vėliau gyvenime aktyviai pritaiko tai, ką sužinojo ar išmoko.
„Su mažais vaikais yra kitaip – jie pabūna, pamato ir viskas dažniausiai lieka tam kartui. Senjorams kultūra duoda apčiuopiamą naudą, o Kultūros pasas jiems labai praverstų, nes leistų nemokėti už edukacijas. Nors muziejaus bilietas jiems pigesnis, už edukacinius mokymus jie privalo mokėti visą kainą. Žinant mūsų pensijas, ne visiems tai prieinama“, – situaciją komentavo R. Ramanauskienė.
Laukiama pokyčių
O ikimokyklinio ugdymo įstaigų atstovai džiaugiasi atsiveriančiomis galimybėmis. Pedagogai pabrėžia, kad net ir nedidelė finansinė parama padėtų paįvairinti vaikų ugdymą tiesiog darželio erdvėse.
Mažeikių lopšelio-darželio „Delfinas“ direktoriaus pavaduotoja ugdymui Jurgita Donėlė neabejoja naujovės sėkme.
Pasak jos, priešmokyklinukai šimtu procentų naudotųsi Kultūros pasu. Net jei vienam vaikui skiriama pinigų suma ir nebūtų didelė, kad ir penki eurai, tai vis tiek būtų paspirtis kultūriniam ugdymui.
„Anksčiau dirbau mokykloje su pradinukais ir mes maksimaliai išnaudodavome šį pasą. Perėjusi dirbti į darželį labai tikėjausi, kad ir priešmokyklinukai jį turi, tačiau nusivyliau. Labai laukiame šio sprendimo. Šiais laikais yra begalė mobilių edukacijų, kurios atvyksta į vietą – nebūtina kur nors toli važiuoti ar patirti papildomų kelionės išlaidų, galime pasikviesti kūrėjus pas save“, – kalbėjo J. Donėlė.
Pasak jos, ir pačiuose Mažeikiuose turime muziejų, biblioteką, įdomių vietų. Priešmokyklinukai jau pratinasi prie ekskursijų, atėję į pirmą klasę jie jau žino, ką reiškia elgesio kultūra.
„Žinoma, nesinori nuskriausti senjorų, būtų gerai, kad visiems kliūtų tas Kultūros pasas, bet vaikams šis pažinimas yra neįkainojama gyvenimo patirtis“, – pasakojo J. Donėlė.
Janina SRIBALIUTĖ
Nuotr. iš Mažeikių muziejaus archyvo
Loading ...
