A. Domarkaitė: darbas nebuvo beprasmis

Varniškė Audronė Domarkaitė 1983 metais Telšiuose baigė choreografės specialybę ir įsidarbino VšĮ Telšių regioniniame profesiniame mokymo centre, kur darbuojasi iki šiol – dvidešimt septynerius metus šokio meno moko jaunimą.
Sunku suburti šokių kolektyvą
A. Domarkaitė dar besimokydama vidurinėje mokykloje žinojo, kad studijuos būtent choreografiją. „Judėjimas – tai mano gyvenimas, be jo savęs neįsivaizduoju“, – tikino Audronė.
Įsibėgėjus pokalbiui, moteris prisiminė senesnius laikus, kai dauguma mokinių gyveno bendrabučiuose, stovinčiuose šalia mokyklos, todėl suburti šokių kolektyvą švietimo įtaigoje buvo kur kas lengviau. „Šiandien vaikai, pasibaigus pamokoms, skuba namo, kai kam tenka autobusu gana tolokai važiuoti, kiti bėga tėvams padėti ir pan. Popamokinei veiklai lieka vis mažiau laiko“, – pasakojo mokytoja.
Šokių kolektyvo pergalės
Šiandien A. Domarkaitė džiaugiasi savo mokiniais, jų pasiekimais ir jų noru šokti. Jos suburtame kolektyve yra 16 mokinių, didžioji dalis – merginos.
Anksčiau choreografė su savo ugdytiniais važinėjo ne tik po Lietuvos miestus, bet pabuvojo ir Europoje. Šiandien varniškių šokius pamato ir vertina tik aplinkinių rajonų gyventojai. Paskutiniuoju metu šokėjai dalyvavo respublikiniame festivalyje Šiauliuose kur pelnė II-ąją vietą, šiais metais ten pat jie nominuoti kaip artistiškiausia komanda.
Visą gyvenimą Audronė šokius kuria pati. Visi jos darbai individualūs, nekopijuoti. „Šokis, sakyčiau, yra kūrybinis procesas, vieną kartą gaunasi geriau, kitą prasčiau. Sunkiausia choreografijai pritaikyti muziką. Ji turi patikti mokiniams, atitikti šokio stilių, be to, ji turi būti nesudėtinga, kad būtų lengva pagal ją šokti“, – pasakojo pašnekovė.
Choreografė džiaugiasi, kad mokykla visada pasirūpina šokėjų rūbais –  juos siuva VšĮ Telšių regioniniame profesiniame mokymo centre besimokančios siuvėjos.
Šokis ugdo bendravimo kultūrą
Pedagogei patinka darbas mokykloje su jaunimu. „Man kiekvienas mokinys savaip įdomus. Įdomūs jų skirtingi charakteriai, tas pereinamasis jaunystės laikotarpis, kuris, manau, neįmanomas be klaidų“, – tikino choreografė.
Moksleiviai per choreografijos pamokas mokomi ne tik liaudies, sportinių, šiuolaikinių šokių elementų, jiems privaloma ir teorinė dalis, vaikai supažindinami su šokio kilme bei jo reikšme žmogui. „Šokis ugdo mokinių bendravimo kultūrą, toleranciją, kantrybę, estetiškumą ir pan.“, – patirtimi dalijosi varniškė.
Mokytoja savo auklėtiniams stengiasi paįvairinti mokslo procesą ir sudominti juos, tam tikslui pasiekti ji retkarčiais rengia netradicines pamokas. „Pavyzdžiui, nesenai vyko tokia pamoka: klausantis muzikos, mokiniai savo nuotaikas bandė perteikti ant popieriaus lapo, spalvindami įvairius ornamentus. Matydama kiekvieno vaiko piešinį, aš galiu pažinti jų charakterius, atspėti jų nuotaikas ir pan. Aišku, daug kalbame su mokiniais apie gražų elgesį, apie bendravimą vienas su kitu“, – sakė Audronė.
15 mokinių pasirinko
choreografiją
A. Domarkaitė pasakojo, kad net 15 jos buvusių mokinių yra pasukę choreografijos keliu. Viena jos mokinė, šiuo metu gyvenanti Airijoje, ten subūrė šokių kolektyvą. „Tai rodo, kad mano darbas nebuvo beprasmis“, – džiaugėsi vadovė.