Invaziniai šliužai tampa vis didesniu galvos skausmu Telšių rajono gyventojams. Pastaruoju metu vis dažniau sulaukiama pranešimų apie jų plitimą. Ypač sudėtinga situacija Baltininkų kaime, kur šių kenkėjų gausa tapo tikra problema.
Apie invazinių šliužų plitimo mastą Telšių rajone, jų daromą žalą, taikomas priemones jų populiacijai mažinti bei apie ketinimus gyventojams dalinti antis bėgikes kalbamės su Telšių rajono savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos ir viešosios tvarkos skyriaus vyriausiąja specialiste Egle Barčauskiene.
Aurelija SERVIENĖ
– Ar Savivaldybė yra gavusi gyventojų skundų ar pagalbos prašymų dėl invazinių šliužų plitimo?
– Taip. Pastaruoju metu Telšių rajono savivaldybė sulaukia gyventojų pranešimų apie invazinių rūšių plitimą Telšių mieste ir rajone. Dažniausiai kreipiamasi dėl gausiai gyvenamosiose teritorijose ir valstybinės žemės sklypuose plintančių invazinių šliužų.
– Kuriose savivaldybės vietovėse invazinių šliužų problema yra didžiausia?
– Pagal Invazinių rūšių informacinėje sistemoje (INVA) pateiktus duomenis, didžiausias invazinių šliužų – ispaninių arionų – paplitimas Telšių rajone nustatytas Baltininkų kaime, Luokės seniūnijoje. Šioje teritorijoje užregistruota rūšies radavietė ir parengtas ispaninio ariono kontrolės bei populiacijos židinių naikinimo veiksmų planas.
Gyventojai, pastebėję galimas invazinių šliužų paplitimo vietas, kviečiami informaciją pateikti INVA sistemoje. Tai padeda specialistams nustatyti, ar teritorijoje iš tiesų paplitusi invazinė rūšis, ir tiksliau įvertinti jos paplitimo mastą.
– Ar Savivaldybė šiuo metu vykdo invazinių šliužų gausos mažinimo darbus? Jei taip, kokiose teritorijose ir kokiomis priemonėmis?
– Taip. Telšių rajono savivaldybė įgyvendina projektą „Invazinių rūšių naikinimas ir kontrolė“. Pagal parengtą veiksmų planą ispaninių arionų gausos mažinimo priemonės bus vykdomos Baltininkų kaime, Luokės seniūnijoje.
Numatyta tvarkyti šliužų buveines, juos rinkti mechaniniu būdu, gyventojams dalyti antis bėgikes, o prireikus naudoti registruotus moliuskocidus.
Telšių mieste taip pat siekiama mažinti apleistų sklypų skaičių, nes neprižiūrimos ir drėgnos teritorijos sudaro palankias sąlygas šliužams veistis ir plisti. Gyventojai informuoti apie galimybę teikti paraiškas Aplinkos projektų valdymo agentūrai ir gauti finansavimą invazinių rūšių gausos reguliavimo ir naikinimo priemonėms.
Daugiau informacijos apie projektą skelbiama Telšių rajono savivaldybės interneto svetainės skiltyje „Aplinkos apsauga“: https://telsiai.lt/gyventojams/aplinkos-apsauga
– Ar Savivaldybė planuoja šiemet ar artimiausiais metais skirti lėšų invazinių šliužų kontrolei? Kokia suma numatyta arba planuojama?
– 2026–2030 metais Telšių rajono savivaldybė įgyvendins projektą „Ispaninio ariono (lot. „Arion vulgaris“) kontrolės ir populiacijos židinių naikinimo veiksmų planas Baltininkų k., Telšių r., 2026–2030 metams“.
Projektui skirta 73 262,53 euro Europos Sąjungos lėšų. Veiksmų planui įgyvendinti iš Savivaldybės biudžeto planuojama skirti dar 153 007,47 euro. Šios lėšos numatytos visam 2026–2030 metų projekto laikotarpiui.
Atskirų Savivaldybės biudžeto lėšų invazinių rūšių kontrolei visame rajone šiuo metu nenumatyta. Dėl tolesnio finansavimo ir papildomų priemonių bus sprendžiama įvertinus projekto rezultatus ir invazinės rūšies paplitimo mastą.
– Kokią didžiausią žalą daro invaziniai ispaniniai šliužai?
– Invaziniai ispaniniai arionai didžiausią žalą daro augalams ir biologinei įvairovei. Jie minta daržovėmis, vaiskrūmiais, grybais, dekoratyviniais ir kitais augalais, todėl gali smarkiai nuniokoti daržus, sodus ir želdynus.
Sparčiai daugindamiesi ir plisdami šie šliužai taip pat konkuruoja su vietinėmis moliuskų rūšimis, trikdo natūralią ekosistemų pusiausvyrą ir kelia grėsmę vietinėms augalų rūšims.
Dėl daromos žalos ispaninis arionas Lietuvoje priskiriamas naikintinoms invazinėms rūšims.
– Kaip kiekvienas gyventojas gali prisidėti prie invazinių šliužų plitimo mažinimo?
– Kiekvienas gyventojas gali prisidėti tinkamai prižiūrėdamas savo sklypą ir panaikindamas šliužams palankias slėptuves. Svarbu reguliariai šienauti žolę, surinkti nupjautą augmeniją, nepalikti pūvančių lapų, šakų ar kitų augalinių atliekų.
Taip pat reikėtų pašalinti ant žemės laikomas lentas, plėveles, statybines atliekas ir kitus daiktus, po kuriais kaupiasi drėgmė. Malkas, statybines medžiagas ir kitus daiktus rekomenduojama laikyti pakeltus nuo žemės, prižiūrėti komposto krūvas, griovius, pakeles ir kitas drėgnas vietas.
Pastebėtas invazinių šliužų radavietes gyventojai turėtų registruoti Invazinių rūšių informacinėje sistemoje. Geriausių rezultatų galima pasiekti tuomet, kai kontrolės priemonės vienu metu taikomos ir viešosiose teritorijose, ir privačiuose sklypuose.
