Į pa­galbą šliu­žams nai­kin­ti – an­tys bėgikės

In­va­zi­niai šliu­žai tam­pa vis di­des­niu gal­vos skaus­mu Tel­šių ra­jo­no gy­ven­to­jams. Pas­ta­ruo­ju me­tu vis daž­niau su­lau­kia­ma pra­ne­šimų apie jų pli­timą. Ypač su­dėtin­ga si­tua­ci­ja Bal­ti­ninkų kai­me, kur šių kenkėjų gau­sa ta­po tik­ra pro­ble­ma.

Apie in­va­zi­nių šliužų pli­ti­mo mastą Tel­šių ra­jo­ne, jų da­romą žalą, tai­ko­mas prie­mo­nes jų po­pu­lia­ci­jai ma­žin­ti bei apie ke­ti­ni­mus gy­ven­to­jams da­lin­ti an­tis bėgi­kes kal­bamės su Tel­šių ra­jo­no sa­vi­val­dybės ad­mi­nist­ra­ci­jos Ap­lin­kos ap­sau­gos ir vie­šo­sios tvar­kos sky­riaus vy­riau­sią­ja spe­cia­lis­te Eg­le Bar­čaus­kie­ne.

Au­re­li­ja SER­VIENĖ

– Ar Sa­vi­val­dybė yra ga­vu­si gy­ven­tojų skundų ar pa­gal­bos pra­šymų dėl in­va­zi­nių šliužų pli­ti­mo?

– Taip. Pas­ta­ruo­ju me­tu Tel­šių ra­jo­no sa­vi­val­dybė su­lau­kia gy­ven­tojų pra­ne­šimų apie in­va­zi­nių rūšių pli­timą Tel­šių mies­te ir ra­jo­ne. Daž­niau­siai krei­pia­ma­si dėl gau­siai gy­ve­na­mo­sio­se te­ri­to­ri­jo­se ir vals­ty­binės žemės skly­puo­se plin­tan­čių in­va­zi­nių šliužų.

– Ku­rio­se sa­vi­val­dybės vie­tovė­se in­va­zi­nių šliužų pro­ble­ma yra did­žiau­sia?

– Pa­gal In­va­zi­nių rūšių in­for­ma­cinė­je sis­te­mo­je (IN­VA) pa­teik­tus duo­me­nis, did­žiau­sias in­va­zi­nių šliužų – is­pa­ni­nių arionų – pa­pli­ti­mas Tel­šių ra­jo­ne nu­sta­ty­tas Bal­ti­ninkų kai­me, Luokės se­niū­ni­jo­je. Šio­je te­ri­to­ri­jo­je už­re­gist­ruo­ta rūšies ra­da­vietė ir pa­reng­tas is­pa­ni­nio ario­no kont­rolės bei po­pu­lia­ci­jos ži­di­nių nai­ki­ni­mo veiksmų pla­nas.

Gy­ven­to­jai, pa­stebėję ga­li­mas in­va­zi­nių šliužų pa­pli­ti­mo vie­tas, kvie­čia­mi in­for­ma­ciją pa­teik­ti IN­VA sis­te­mo­je. Tai pa­de­da spe­cia­lis­tams nu­sta­ty­ti, ar te­ri­to­ri­jo­je iš tiesų pa­pli­tu­si in­va­zinė rūšis, ir tiks­liau įver­tin­ti jos pa­pli­ti­mo mastą.

– Ar Sa­vi­val­dybė šiuo me­tu vyk­do in­va­zi­nių šliužų gau­sos ma­ži­ni­mo dar­bus? Jei taip, ko­kio­se te­ri­to­ri­jo­se ir ko­kio­mis prie­monė­mis?

– Taip. Tel­šių ra­jo­no sa­vi­val­dybė įgy­ven­di­na pro­jektą „In­va­zi­nių rūšių nai­ki­ni­mas ir kont­rolė“. Pa­gal pa­rengtą veiksmų planą is­pa­ni­nių arionų gau­sos ma­ži­ni­mo prie­monės bus vyk­do­mos Bal­ti­ninkų kai­me, Luokės se­niū­ni­jo­je.

Nu­ma­ty­ta tvar­ky­ti šliužų bu­vei­nes, juos rink­ti me­cha­ni­niu būdu, gy­ven­to­jams da­ly­ti an­tis bėgi­kes, o pri­rei­kus nau­do­ti re­gist­ruo­tus mo­lius­ko­ci­dus.

Tel­šių mies­te taip pat sie­kia­ma ma­žin­ti ap­leistų sklypų skai­čių, nes ne­pri­žiū­ri­mos ir drėgnos te­ri­to­ri­jos su­da­ro pa­lan­kias sąly­gas šliu­žams veis­tis ir plis­ti. Gy­ven­to­jai in­for­muo­ti apie ga­li­mybę teik­ti pa­raiš­kas Ap­lin­kos pro­jektų val­dy­mo agentū­rai ir gau­ti fi­nan­sa­vimą in­va­zi­nių rūšių gau­sos re­gu­lia­vi­mo ir nai­ki­ni­mo prie­monėms.

Dau­giau in­for­ma­ci­jos apie pro­jektą skel­bia­ma Tel­šių ra­jo­no sa­vi­val­dybės in­ter­ne­to sve­tainės skil­ty­je „Ap­lin­kos ap­sau­ga“: https://telsiai.lt/gyventojams/aplinkos-ap­sau­ga

– Ar Sa­vi­val­dybė pla­nuo­ja šie­met ar ar­ti­miau­siais me­tais skir­ti lėšų in­va­zi­nių šliužų kont­ro­lei? Ko­kia su­ma nu­ma­ty­ta ar­ba pla­nuo­ja­ma?

– 2026–2030 me­tais Tel­šių ra­jo­no sa­vi­val­dybė įgy­ven­dins pro­jektą „Is­pa­ni­nio ario­no (lot. „Arion vul­ga­ris“) kont­rolės ir po­pu­lia­ci­jos ži­di­nių nai­ki­ni­mo veiksmų pla­nas Bal­ti­ninkų k., Tel­šių r., 2026–2030 me­tams“.

Pro­jek­tui skir­ta 73 262,53 eu­ro Eu­ro­pos Sąjun­gos lėšų. Veiksmų pla­nui įgy­ven­din­ti iš Sa­vi­val­dybės biud­že­to pla­nuo­ja­ma skir­ti dar 153 007,47 eu­ro. Šios lėšos nu­ma­ty­tos vi­sam 2026–2030 metų pro­jek­to lai­ko­tar­piui.

Ats­kirų Sa­vi­val­dybės biud­že­to lėšų in­va­zi­nių rūšių kont­ro­lei vi­sa­me ra­jo­ne šiuo me­tu ne­nu­ma­ty­ta. Dėl to­les­nio fi­nan­sa­vi­mo ir pa­pil­domų prie­mo­nių bus sprend­žia­ma įver­ti­nus pro­jek­to re­zul­ta­tus ir in­va­zinės rūšies pa­pli­ti­mo mastą.

– Ko­kią did­žiau­sią žalą da­ro in­va­zi­niai is­pa­ni­niai šliu­žai?

– In­va­zi­niai is­pa­ni­niai ario­nai did­žiau­sią žalą da­ro au­ga­lams ir bio­lo­gi­nei įvai­ro­vei. Jie min­ta dar­žovė­mis, vaiskrū­miais, gry­bais, de­ko­ra­ty­vi­niais ir ki­tais au­ga­lais, todėl ga­li smar­kiai nu­nio­ko­ti dar­žus, so­dus ir žel­dy­nus.

Spar­čiai dau­gin­da­mie­si ir plis­da­mi šie šliu­žai taip pat kon­ku­ruo­ja su vie­tinė­mis mo­liuskų rūši­mis, trik­do natū­ra­lią eko­sis­temų pu­siaus­vyrą ir ke­lia grėsmę vie­tinėms au­galų rūšims.

Dėl da­ro­mos ža­los is­pa­ni­nis ario­nas Lie­tu­vo­je pri­ski­ria­mas nai­kin­ti­noms in­va­zinėms rūšims.

– Kaip kiek­vie­nas gy­ven­to­jas ga­li pri­si­dėti prie in­va­zi­nių šliužų pli­ti­mo ma­ži­ni­mo?

– Kiek­vie­nas gy­ven­to­jas ga­li pri­si­dėti tin­ka­mai pri­žiūrė­da­mas sa­vo sklypą ir pa­nai­kin­da­mas šliu­žams pa­lan­kias slėptu­ves. Svar­bu re­gu­lia­riai šie­nau­ti žolę, su­rink­ti nu­pjautą aug­me­niją, ne­pa­lik­ti pūvan­čių lapų, šakų ar kitų au­ga­li­nių at­liekų.

Taip pat reikėtų pa­ša­lin­ti ant žemės lai­ko­mas len­tas, plėve­les, sta­ty­bi­nes at­lie­kas ir ki­tus daik­tus, po ku­riais kau­pia­si drėgmė. Mal­kas, sta­ty­bi­nes med­žia­gas ir ki­tus daik­tus re­ko­men­duo­ja­ma lai­ky­ti pa­kel­tus nuo žemės, pri­žiūrė­ti kom­pos­to krūvas, grio­vius, pa­ke­les ir ki­tas drėgnas vie­tas.

Pas­tebė­tas in­va­zi­nių šliužų ra­da­vie­tes gy­ven­to­jai turėtų re­gist­ruo­ti In­va­zi­nių rūšių in­for­ma­cinė­je sis­te­mo­je. Ge­riau­sių re­zul­tatų ga­li­ma pa­siek­ti tuo­met, kai kont­rolės prie­monės vie­nu me­tu tai­ko­mos ir vie­šo­sio­se te­ri­to­ri­jo­se, ir pri­va­čiuo­se skly­puo­se.