Laukuose įsibėgėja javapjūtė – į elevatorius jau vežami pirmieji šių metų derliaus grūdai. Nors pirminės prognozės nuteikia optimistiškai ir rodo, kad šiųmetis derlius turėtų būti ne prastesnis nei pernai, galutinį verdiktą lems likusios javapjūtės savaitės ir orų sąlygos.
Kokio derliaus tikisi Telšių rajono ūkininkai ir su kokiais iššūkiais jie susiduria?
Aurelija SERVIENĖ
Pirmosios šių metų derliaus prognozės
Agroverslo bendrovės „Linas Agro“ duomenimis, šiemet tikimasi sulaukti ne prastesnio nei pernai grūdų bei kitų kultūrų derliaus.
Remiantis bendrovės pateiktomis prognozėmis, 2026 m. Lietuvoje tikimasi nukulti apie 7,73 mln. tonų žemės ūkio kultūrų, kai pernai šis skaičius siekė 7,65 mln. tonų. Prognozuojama, kad bendras derliaus kiekis augs daugiau nei 1 procentu.
Pasak bendrovės „Linas Agro“ grūdinių kultūrų pirkimo vadovo Justo Eimonto, pirmieji šių metų derliaus ženklai – gana pozityvūs. Tačiau jis pataria palaukti javapjūtės pradžios, kuri leis įvertinti realesnę situaciją laukuose.
„Vis dėlto priėmę pirmąsias šiemet nukultas kultūras pastebime gana teigiamas tendencijas. Be to, jei prognozės pasiteisins, matysime tebesitęsiantį atsitiesimą po prastesnio laikotarpio 2021–2023 m. Todėl su atsargiu optimizmu žvelgiame į šių metų derliaus prognozes“, – sako J. Eimontas.
Pirmauja kviečiai, rapsų turėtų būti mažiau
Kaip pateikiama prognozėse, šiemet vėl daugiausia bus nukulta kviečių – apie 4,9 mln. tonų, iš kurių didžioji dalis pasieks eksporto rinkas. Palyginti su ankstesniais metais, tikimasi nežymaus šios kultūros kiekio augimo.
Anot grūdų rinkos eksperto, nors 2026-ųjų kviečių prognozės ir nėra rekordinės, daug vilties suteikia šių pasėlių kokybė. Jo teigimu, šiais metais susiklostė kiek palankesnės gamtinės sąlygos, kurios galėjo leisti užauginti tvirtesnius pasėlius.
Tačiau J. Eimontas atkreipia dėmesį į tai, kad gamtinės sąlygos pakoregavo rapsų derliaus prognozes: sumažėjus deklaruotiems plotams, šiemet tikimasi kiek mažesnio derliaus – apie 900 tūkst. tonų. Palyginti su 2025-aisiais, kai buvo nukulta 933 tūkst. tonų rapsų, prognozuojamas daugiau nei 3,5 proc. sieksiantis sumažėjimas.
Stebina miežiai ir pupos
Bendrovės „Linas Agro“ skaičiavimais, šiemet tikimasi nukulti apie 750 tūkst. tonų miežių. Tai – didžiausias rezultatas nuo pat 2015 m., kai buvo prikulta 812 tūkst. tonų šių grūdų.
Komentuodamas šias prognozes J. Eimontas pabrėžia, jog 2026 m. ūkininkai deklaravo didesnius miežių plotus – apie 172 tūkst. hektarų, kai ankstesniais metais – 155 tūkst. hektarų.
„Miežiai – pirmoji naujo sezono kultūra, kuri pasiekia mūsų elevatorius, tad ji veikia kaip tam tikras likusių kultūrų indikatorius. Girdime iš ūkininkų tikrai gerus derlingumo skaičius: nuo vidutiniškai 5 tonų iš hektaro prastesnėse žemėse iki daugiau nei 9 tonų iš hektaro derlingose vietose. Be to, šių metų žieminių miežių saiko svoris – svarbiausias jų rodiklis – yra šiek tiek geresnis nei pernai. Tai leidžia tikėtis ne prastesnių rezultatų ir iš kitų žemės ūkio kultūrų“, – tvirtina J. Eimontas.
Be miežių, šių metų derliaus prognozėse grūdų rinkos ekspertas išskiria ir pupas. Vertinant ūkininkų deklaruotus pasėlių plotus, pupomis šiemet užsėta apie 113 tūkst. hektarų: tai – rekordiškai didžiausias plotas nuo 2015 metų. Atitinkamai tikimasi sulaukti ir rekordiškai didelio – apie 350 tūkst. tonų – šių ankštinių derliaus.
Grūdų rinkos ekspertas taip pat išskiria avižas, kurių derlius, remiantis prognozėmis, stabiliai auga pastaruosius keletą metų ir šiemet turėtų siekti apie 280 tūkst. tonų. Dabartiniais duomenimis, tai – didžiausias rezultatas nuo 2020 metų.
„Avižos – dar viena itin lietuviška kultūra, nes labai didelė derliaus dalis ir lieka mūsų šalyje. Turime nemažai tiek pirkėjų, tiek ir avižų augintojų, tad ši kultūra yra gerai įsitvirtinusi. Kaip rodo pasėlių deklaracijų duomenys ir mūsų prognozės, šių metų derlius gali būti tikrai didelis. Tačiau tik įsibėgėjus javapjūtei matysime aiškesnį vaizdą, kaip šiemet atrodys aruodai“, – sako J. Eimontas.
Kokio derliaus tikisi Telšių rajono ūkininkai?
Tryškių seniūnijoje ūkininkaujantis Andrius AKUČKA:
– Praėjęs ruduo buvo itin drėgnas, todėl ne visi ūkininkai spėjo laiku pasėti žiemkenčius. Dėl to nemaža dalis darbų persikėlė į pavasarį, o vasarinių kultūrų plotai šiemet buvo didesni nei įprastai.
Pavasario pradžioje dirvoje dar buvo pakankamai drėgmės, todėl pupos sudygo gražiai ir šiandien atrodo tikrai neblogai. Tačiau didžiausias klausimas – ar pavyks jas nukulti? Šių metų orai nenuspėjami ir ūkininkams kelia daug nerimo.
Žirniai iš pradžių taip pat atrodė perspektyviai – sudygo tolygiai, augo gražiai. Tačiau netrukus užsitęsė sausra. Per penkias savaites Telšių rajone iškrito vos apie 5 mm kritulių.
Drėgmės trūkumas stipriai paveikė ir vasarinius kviečius – augalai nusilpo, todėl gero derliaus tikėtis sunku.
Kai lietaus labiausiai reikėjo, jo nebuvo. O vėliau situacija apsivertė – prasidėjo smarkios liūtys. Per vieną naktį iškrito beveik viso mėnesio kritulių norma, todėl dalis žirnių laukų buvo užsemta ir išskendo. Akivaizdu, kad jų derlius šiemet bus gerokai mažesnis.
Apie žieminius kviečius ir rapsus kalbėti dar anksti – tikrasis vaizdas paaiškės tik į laukus išvažiavus kombainams.
Vis dėlto yra ir kuo pasidžiaugti. Nepaisant sausros, o vėliau ir drėgmės pertekliaus, žieminių miežių derlius nudžiugino – jis buvo tikrai geras. Tiesa, beveik visus grūdus teko džiovinti, o tai reiškia papildomas išlaidas, didesnę savikainą ir daugiau sugaišto laiko.
Didelė problema išlieka ir grūdų kainos. Šių metų supirkimo kainos praktiškai sugrįžo į maždaug prieš dešimtmetį buvusį lygį, tačiau ūkininkų sąnaudos per tą laiką išaugo kartais. Kai kurių trąšų kainos padvigubėjo, augalų apsaugos priemonės pabrango apie 30 procentų, o degalų kainos taip pat išaugo beveik dvigubai.
Ūkininkai vis dažniau sako, kad dirba ne dėl pelno, o iš pašaukimo. Jau trejus metus daugelis ūkių balansuoja ties nulinio pelningumo riba.
Situaciją dar labiau apsunkino nesibaigiantys lietūs. Vien per parą Telšių rajone iškrito apie 45 mm kritulių – tai beveik viso mėnesio norma. Dėl drėgmės pertekliaus jau pateiktas prašymas skelbti ekstremaliąją situaciją.
Šie metai daugeliui grūdų augintojų gali tapti lemiami. Auganti savikaina, mažos grūdų supirkimo kainos ir vis dažnesni ekstremalūs orai verčia ūkininkus svarstyti apie ateitį.
Ypač sunku smulkiesiems ūkiams – ne visi sugebės atlaikyti tokias sąlygas.
Ūkininkavimas visada buvo rizikingas darbas, tačiau šie metai dar kartą priminė, kad žemdirbio sėkmė priklauso ne tik nuo jo darbo, bet ir nuo gamtos bei rinkos, kurių pakeisti jis negali.
Nevarėnų seniūnijoje ūkininkaujantis Antanas ŠAKYS:
– Derliaus dar nesame pradėję nuimti. Tačiau pašarų šiemet tikrai daug, žolės ir kitų pašarinių kultūrų derlius geras. Grūdines kultūras planuojame pradėti kulti artimiausiu metu.
Vis dėlto grūdinių kultūrų derlius, ko gero, bus prastesnis. Dėl perteklinio kritulių kiekio jau dabar matome neigiamas pasekmes.
Upynos seniūnijoje ūkininkaujantis Daivaras SKIOTYS:
– Kol geras oras, savaitgalį daugelis ilsėjosi prie jūros, o mes, Žemaitijoje, jau paskelbėme javapjūtės startą – pradėjome kulti kvietrugius. Tikėjomės geresnio derliaus, bet panašu, kad jis nebus toks gausus. Prognozuojame vidutinį, o gal net šiek tiek mažesnį derlių.
Varnių seniūnijoje ūkininkaujantis Mindaugas BLISTRUBIS:
– Dar į laukus nevažiuojame – orai neleidžia. Mes, ūkininkai, esame visiškai priklausomi nuo gamtos. Laukuose javai jau pribrendę, kai kur jie šiek tiek išgulę. Jei dar palis, derlių nuimti gali būti sudėtinga.
Šių metų derlius užaugo geras, nors pavasaris buvo labai šaltas. Manau, kad derlius tikrai bus geresnis nei pernai. Šiemet situacija tikrai palankesnė.
Mūsų ūkis mišrus – auginame ir gyvulius, ir grūdines kultūras. Vienais metais geriau sekasi uždirbti iš gyvulininkystės, kitais – iš grūdų. Taip viena ūkio šaka padengia kitos patiriamus sunkumus ir padeda išlaikyti ūkio stabilumą.
Nevarėnų seniūnas Darius MARTINKUS:
– Nevarėnų seniūnijos ūkininkai deklaravo per 4 tūkst. ha dirbamos žemės. Šiuo metu seniūnijos ūkininkai su technika į laukus dar nejuda. Kiek teko girdėti, vyksta pasiruošimas javapjūtei. Ūkininkai laukia palankesnių orų ir po savaitės kitos ruošiasi išvažiuoti į laukus. Todėl apie derlių kol kas anksti kalbėti.
