Lau­kuo­se pra­si­de­da ja­vapjūtė. Koks bus der­lius?

Lau­kuo­se įsibėgė­ja ja­vapjūtė – į ele­va­to­rius jau ve­ža­mi pir­mie­ji šių metų der­liaus grūdai. Nors pir­minės pro­gnozės nu­tei­kia op­ti­mis­tiš­kai ir ro­do, kad šių­me­tis der­lius turėtų būti ne pra­stes­nis nei per­nai, ga­lu­tinį ver­diktą lems li­ku­sios ja­vapjūtės sa­vaitės ir orų sąly­gos.

Ko­kio der­liaus ti­ki­si Tel­šių ra­jo­no ūki­nin­kai ir su ko­kiais iššū­kiais jie su­si­du­ria?

Au­re­li­ja SER­VIENĖ

Pir­mo­sios šių metų der­liaus pro­gnozės

Ag­ro­vers­lo bend­rovės „Li­nas Ag­ro“ duo­me­ni­mis, šie­met ti­ki­ma­si su­lauk­ti ne pra­stes­nio nei per­nai grūdų bei kitų kultūrų der­liaus.

Re­mian­tis bend­rovės pa­teik­to­mis pro­gnozė­mis, 2026 m. Lie­tu­vo­je ti­ki­ma­si nu­kul­ti apie 7,73 mln. tonų žemės ūkio kultūrų, kai per­nai šis skai­čius siekė 7,65 mln. tonų. Prog­no­zuo­ja­ma, kad bend­ras der­liaus kie­kis augs dau­giau nei 1 pro­cen­tu.

Pa­sak bendrovės „Li­nas Ag­ro“ grūdi­nių kultūrų pir­ki­mo va­do­vo Jus­to Ei­mon­to, pir­mie­ji šių metų der­liaus ženk­lai – ga­na po­zi­tyvūs. Ta­čiau jis pa­ta­ria pa­lauk­ti ja­vapjūtės pra­džios, ku­ri leis įver­tin­ti rea­lesnę si­tua­ciją lau­kuo­se.

„Vis dėlto pri­ėmę pirmą­sias šie­met nu­kul­tas kultū­ras pa­ste­bi­me ga­na tei­gia­mas ten­den­ci­jas. Be to, jei pro­gnozės pa­si­tei­sins, ma­ty­si­me te­be­sitę­siantį at­si­tie­simą po pra­stes­nio lai­ko­tar­pio 2021–2023 m. Todėl su at­sar­giu op­ti­miz­mu žvel­gia­me į šių metų der­liaus pro­gno­zes“, – sa­ko J. Ei­mon­tas.

Pir­mau­ja kvie­čiai, rapsų turėtų būti ma­žiau

Kaip pa­tei­kia­ma pro­gnozė­se, šie­met vėl dau­giau­sia bus nu­kul­ta kvie­čių – apie 4,9 mln. tonų, iš ku­rių did­žio­ji da­lis pa­sieks eks­por­to rin­kas. Pa­ly­gin­ti su anks­tes­niais me­tais, ti­ki­ma­si ne­žy­maus šios kultū­ros kie­kio au­gi­mo.

Anot grūdų rin­kos eks­per­to, nors 2026-ųjų kvie­čių pro­gnozės ir nėra re­kor­dinės, daug vil­ties suteikia šių pa­sėlių ko­kybė. Jo tei­gi­mu, šiais me­tais su­si­klostė kiek pa­lan­kesnės gam­tinės sąly­gos, ku­rios galė­jo leis­ti užau­gin­ti tvir­tes­nius pa­sėlius.

Ta­čiau J. Ei­mon­tas at­krei­pia dėmesį į tai, kad gam­tinės sąly­gos pa­ko­re­ga­vo rapsų der­liaus pro­gno­zes: su­mažė­jus dek­la­ruo­tiems plo­tams, šie­met ti­ki­ma­si kiek ma­žes­nio der­liaus – apie 900 tūkst. tonų. Pa­ly­gin­ti su 2025-ai­siais, kai bu­vo nu­kul­ta 933 tūkst. tonų rapsų, pro­gno­zuo­ja­mas dau­giau nei 3,5 pro­c. siek­sian­tis su­mažė­ji­mas.

Ste­bi­na mie­žiai ir pu­pos

Bendrovės „Li­nas Ag­ro“ skai­čia­vi­mais, šie­met ti­ki­ma­si nu­kul­ti apie 750 tūkst. tonų mie­žių. Tai – did­žiau­sias re­zul­ta­tas nuo pat 2015 m., kai bu­vo pri­kul­ta 812 tūkst. tonų šių grūdų.
Ko­men­tuo­da­mas šias pro­gno­zes J. Ei­mon­tas pa­brėžia, jog 2026 m. ūki­nin­kai dek­la­ra­vo di­des­nius mie­žių plo­tus – apie 172 tūkst. hek­tarų, kai anks­tes­niais me­tais – 155 tūkst. hek­tarų.

„Mie­žiai – pir­mo­ji nau­jo se­zo­no kultū­ra, ku­ri pa­sie­kia mūsų ele­va­to­rius, tad ji vei­kia kaip tam tik­ras li­ku­sių kultūrų in­di­ka­to­rius. Gir­di­me iš ūki­ninkų tik­rai ge­rus der­lin­gu­mo skai­čius: nuo vi­du­ti­niš­kai 5 tonų iš hek­ta­ro pra­stesnė­se žemė­se iki dau­giau nei 9 tonų iš hek­ta­ro der­lin­go­se vie­to­se. Be to, šių metų žie­mi­nių mie­žių sai­ko svo­ris – svar­biau­sias jų ro­dik­lis – yra šiek tiek ge­res­nis nei per­nai. Tai leid­žia tikė­tis ne pra­stes­nių re­zul­tatų ir iš kitų žemės ūkio kultūrų“, – tvir­ti­na J. Ei­mon­tas.

Be mie­žių, šių metų der­liaus pro­gnozė­se grūdų rin­kos eks­per­tas išs­ki­ria ir pu­pas. Ver­ti­nant ūki­ninkų dek­la­ruo­tus pa­sėlių plo­tus, pu­po­mis šie­met užsė­ta apie 113 tūkst. hek­tarų: tai – re­kor­diš­kai did­žiau­sias plo­tas nuo 2015 metų. Ati­tin­ka­mai ti­ki­ma­si su­lauk­ti ir re­kor­diš­kai di­de­lio – apie 350 tūkst. tonų – šių ankš­ti­nių der­liaus.

Grūdų rin­kos eks­per­tas taip pat išs­ki­ria avi­žas, ku­rių der­lius, re­mian­tis pro­gnozė­mis, sta­bi­liai au­ga pa­sta­ruo­sius ke­letą metų ir šie­met turėtų siek­ti apie 280 tūkst. tonų. Da­bar­ti­niais duo­me­ni­mis, tai – did­žiau­sias re­zul­ta­tas nuo 2020 metų.

„Avi­žos – dar vie­na itin lie­tu­viš­ka kultū­ra, nes la­bai di­delė der­liaus da­lis ir lie­ka mūsų ša­ly­je. Tu­ri­me ne­ma­žai tiek pirkėjų, tiek ir avižų au­gin­tojų, tad ši kultū­ra yra ge­rai įsit­vir­ti­nu­si. Kaip ro­do pa­sėlių dek­la­ra­cijų duo­me­nys ir mūsų pro­gnozės, šių metų der­lius ga­li būti tik­rai di­de­lis. Ta­čiau tik įsibėgė­jus ja­vapjū­tei ma­ty­si­me aiš­kesnį vaizdą, kaip šie­met at­ro­dys aruo­dai“, – sako J. Ei­mon­tas.

Ko­kio der­liaus ti­ki­si Tel­šių ra­jo­no ūki­nin­kai?

Tryš­kių se­niū­ni­jo­je ūki­nin­kau­jan­tis And­rius AKUČ­KA:

– Praėjęs ru­duo bu­vo itin drėgnas, todėl ne vi­si ūki­nin­kai spėjo lai­ku pa­sėti žiem­ken­čius. Dėl to ne­ma­ža da­lis darbų per­si­kėlė į pa­va­sarį, o va­sa­ri­nių kultūrų plo­tai šie­met bu­vo di­des­ni nei įpras­tai.

Pa­va­sa­rio pra­džio­je dir­vo­je dar bu­vo pa­kan­ka­mai drėgmės, todėl pu­pos su­dy­go gra­žiai ir šian­dien at­ro­do tik­rai ne­blo­gai. Ta­čiau did­žiau­sias klau­si­mas – ar pa­vyks jas nu­kul­ti? Šių metų orai ne­nuspė­ja­mi ir ūki­nin­kams ke­lia daug ne­ri­mo.

Žir­niai iš pra­džių taip pat at­rodė per­spek­ty­viai – su­dy­go to­ly­giai, au­go gra­žiai. Ta­čiau ne­tru­kus už­sitęsė saus­ra. Per pen­kias sa­vai­tes Tel­šių ra­jo­ne išk­ri­to vos apie 5 mm kri­tu­lių.

Drėgmės trūku­mas stip­riai pa­veikė ir va­sa­ri­nius kvie­čius – au­ga­lai nu­si­lpo, todėl ge­ro der­liaus tikė­tis sun­ku.

Kai lie­taus la­biau­siai reikė­jo, jo ne­bu­vo. O vėliau si­tua­ci­ja ap­si­vertė – pra­si­dėjo smar­kios liū­tys. Per vieną naktį išk­ri­to be­veik vi­so mėne­sio kri­tu­lių nor­ma, todėl da­lis žir­nių laukų bu­vo už­sem­ta ir išs­ken­do. Aki­vaiz­du, kad jų der­lius šie­met bus ge­ro­kai ma­žes­nis.

Apie žie­mi­nius kvie­čius ir rap­sus kalbė­ti dar anks­ti – tik­ra­sis vaiz­das paaiškės tik į lau­kus iš­va­žia­vus kom­bai­nams.

Vis dėlto yra ir kuo pa­si­džiaug­ti. Ne­pai­sant saus­ros, o vėliau ir drėgmės per­tek­liaus, žie­mi­nių mie­žių der­lius nu­džiu­gi­no – jis bu­vo tik­rai ge­ras. Tie­sa, be­veik vi­sus grūdus te­ko džio­vin­ti, o tai reiš­kia pa­pil­do­mas iš­lai­das, di­desnę sa­vi­kainą ir dau­giau su­gaiš­to lai­ko.

Di­delė pro­ble­ma iš­lie­ka ir grūdų kai­nos. Šių metų su­pir­ki­mo kai­nos pra­ktiš­kai su­grįžo į maž­daug prie­š de­šimt­metį bu­vusį lygį, ta­čiau ūki­ninkų sąnau­dos per tą laiką išau­go kar­tais. Kai ku­rių trąšų kai­nos pa­dvi­gubė­jo, au­galų ap­sau­gos prie­monės pa­bran­go apie 30 pro­centų, o de­galų kai­nos taip pat išau­go be­veik dvi­gu­bai.

Ūki­nin­kai vis daž­niau sa­ko, kad dir­ba ne dėl pel­no, o iš pa­šau­ki­mo. Jau tre­jus me­tus dau­ge­lis ūkių ba­lan­suo­ja ties nu­li­nio pel­nin­gu­mo ri­ba.

Si­tua­ciją dar la­biau ap­sun­ki­no ne­si­bai­gian­tys lietūs. Vien per par­ą Tel­šių ra­jo­ne išk­ri­to apie 45 mm kri­tu­lių – tai be­veik vi­so mėne­sio nor­ma. Dėl drėgmės per­tek­liaus jau pa­teik­tas pra­šy­mas skelb­ti ekst­re­ma­liąją si­tua­ciją.

Šie me­tai dau­ge­liui grūdų au­gin­tojų ga­li tap­ti le­mia­mi. Au­gan­ti sa­vi­kai­na, ma­žos grūdų su­pir­ki­mo kai­nos ir vis daž­nes­ni ekst­re­malūs orai ver­čia ūki­nin­kus svars­ty­ti apie ateitį.

Ypač sun­ku smul­kie­siems ūkiams – ne vi­si su­gebės at­lai­ky­ti to­kias sąly­gas.

Ūki­nin­ka­vi­mas vi­sa­da bu­vo ri­zi­kin­gas dar­bas, ta­čiau šie me­tai dar kartą pri­minė, kad žem­dir­bio sėkmė pri­klau­so ne tik nuo jo dar­bo, bet ir nuo gam­tos bei rin­kos, ku­rių pa­keis­ti jis ne­ga­li.

Ne­varėnų se­niū­ni­jo­je ūki­nin­kau­jan­tis An­ta­nas ŠA­KYS:

– Der­liaus dar ne­sa­me pra­dėję nuim­ti. Ta­čiau pa­šarų šie­met tik­rai daug, žolės ir kitų pa­ša­ri­nių kultūrų der­lius ge­ras. Grūdi­nes kultū­ras pla­nuo­ja­me pra­dėti kul­ti ar­ti­miau­siu me­tu.
Vis dėlto grūdi­nių kultūrų der­lius, ko ge­ro, bus pra­stes­nis. Dėl per­tek­li­nio kri­tu­lių kie­kio jau da­bar ma­to­me nei­gia­mas pa­sek­mes.

Upy­nos se­niū­ni­joje ūki­nin­kaujantis Dai­va­ras SKIO­TYS:

– Kol ge­ras oras, sa­vait­galį dau­ge­lis ilsė­jo­si prie jūros, o mes, Že­mai­ti­jo­je, jau pa­skelbė­me ja­vapjūtės startą – pra­dėjo­me kul­ti kviet­ru­gius. Tikė­jomės ge­res­nio der­liaus, bet pa­na­šu, kad jis ne­bus toks gau­sus. Prog­no­zuo­ja­me vi­du­tinį, o gal net šiek tiek ma­žesnį der­lių.

Var­nių se­niū­ni­jo­je ūki­nin­kau­jan­tis Min­dau­gas BLIST­RU­BIS:

– Dar į lau­kus ne­va­žiuo­ja­me – orai ne­leid­žia. Mes, ūki­nin­kai, esa­me vi­siš­kai pri­klau­so­mi nuo gam­tos. Lau­kuo­se ja­vai jau pri­brendę, kai kur jie šiek tiek iš­gulę. Jei dar pa­lis, der­lių nuim­ti ga­li būti su­dėtin­ga.

Šių metų der­lius užau­go ge­ras, nors pa­va­sa­ris bu­vo la­bai šal­tas. Ma­nau, kad der­lius tik­rai bus ge­res­nis nei per­nai. Šie­met si­tua­ci­ja tik­rai pa­lan­kesnė.
Mūsų ūkis miš­rus – au­gi­na­me ir gy­vu­lius, ir grūdi­nes kultū­ras. Vie­nais me­tais ge­riau se­ka­si už­dirb­ti iš gy­vu­li­nin­kystės, ki­tais – iš grūdų. Taip vie­na ūkio ša­ka pa­den­gia ki­tos pa­ti­ria­mus sun­ku­mus ir pa­de­da iš­lai­ky­ti ūkio sta­bi­lumą.

Ne­varėnų se­niū­nas Da­rius MAR­TIN­KUS:

– Ne­varėnų se­niū­ni­jos ūki­nin­kai dek­la­ra­vo per 4 tūkst. ha dir­ba­mos žemės. Šiuo me­tu se­niū­ni­jos ūki­nin­kai su tech­ni­ka į lau­kus dar ne­ju­da. Kiek te­ko girdė­ti, vyks­ta pa­si­ruo­ši­mas ja­vapjū­tei. Ūki­nin­kai lau­kia pa­lan­kes­nių orų ir po sa­vaitės ki­tos ruo­šia­si iš­va­žiuo­ti į lau­kus. Todėl apie der­lių kol kas anks­ti kalbė­ti.