Tel­šių ra­jo­ne – še­ši šim­tu­ki­nin­kai: re­zul­ta­tai džiu­gi­na, bet iššū­kių ne­trūko

Šių metų vals­ty­bi­nių bran­dos eg­za­minų (VBE) se­si­ja Tel­šių ra­jo­ne at­nešė še­šis šim­tu­kus: pen­kis pelnė Tel­šių Že­maitės gim­na­zi­jos abi­tu­rien­tai, vieną – Tel­šių Vin­cen­to Bo­ri­se­vi­čiaus gim­na­zi­jos mo­kinė.

Šim­tu­kai gau­ti iš įvai­rių da­lykų: lie­tu­vių kal­bos ir li­te­ratū­ros (A) eg­za­mi­no – 1, ma­te­ma­ti­kos (A) – 1, geog­ra­fi­jos – 1, in­for­ma­ti­kos – 1, už­sie­nio (anglų) kal­bos – 2.

Iš vi­so VBE Tel­šių ra­jo­ne laikė 379 kan­di­da­tai.

Dia­na PU­ZERĖ

Kas pelnė šim­tu­kus?

Vie­nin­telį šim­tuką Vin­cen­to Bo­ri­se­vi­čiaus gim­na­zi­jo­je pelnė Ger­da Viš­niaus­kaitė – iš lie­tu­vių kal­bos ir li­te­ratū­ros eg­za­mi­no.

Tuo me­tu Že­maitės gim­na­zi­jos abi­tu­rien­tai iš­sis­kyrė pen­kiais aukš­čiau­siais įver­ti­ni­mais: ma­te­ma­ti­ka (A) – Ra­po­las Mu­šins­kas, geog­ra­fi­ja – Eval­das Skio­tys, anglų kal­ba – Si­mo­na Kon­čiūtė ir Re­das Vik­nius, in­for­ma­cinės tech­no­lo­gi­jos – Ig­nas Nar­vy­das.

Abi­tu­rientų pa­tir­tys

Si­mo­na Kon­čiūtė (anglų kal­ba): „Tu­riu pri­pa­žin­ti, kad pa­si­ruo­ši­mui anglų kal­bos VBE daug lai­ko ne­sky­riau. Ma­no ma­ny­mu, anglų kalbą mo­ku be­veik to­kiu pa­čiu ly­giu kaip ir sa­vo gimtąją lie­tu­vių, todėl per­tek­li­nis pa­si­ruo­ši­mas jautė­si kaip sme­genų per­kro­vi­mas. Iš tik­ro sun­kiau­sia bu­vo at­lik­ti eg­za­mi­no kalbė­ji­mo (mo­no­lo­go ir dia­lo­go) dalį, tai tik­rai man bu­vo did­žiau­sias iššū­kis. Kalbė­ti anglų kal­ba pra­kti­kos tu­riu, ta­čiau sun­kumų su­kėlė stre­sas gebė­ti kalbė­ti „ant vie­tos“, il­gas lau­ki­mas, ka­dan­gi ma­no lai­kas bu­vo vėliau­sias, ir tai, kad mo­no­lo­go for­ma­tas bu­vo vi­siš­kai ki­toks, nei ko­kiam ruo­šiamės vi­sus me­tus. Ma­nau, kad dau­gu­ma šių metų abi­tu­rientų tik­rai bu­vo nu­si­vylę Na­cio­na­li­ne švie­ti­mo agentū­ra per tuos dve­jus me­tus, kai te­ko lai­ky­ti bran­dos eg­za­mi­nus.

Anglų kal­ba man vi­sa­da sekė­si – ne vieną kartą laimė­jau pirmą vietą ra­jo­no anglų kal­bos olim­pia­do­se, todėl iš ap­lin­ki­nių ir iš ma­no anglų kal­bos mo­ky­to­jos bu­vo daug tikėjimo, kad gau­siu šim­tuką. Pa­ti šim­tu­ko tik­rai sie­kiau, ta­čiau po kalbė­ji­mo da­lies jo ne­be­si­tikė­jau. Ne­ma­niau, kad mo­no­logą at­li­kau pil­na­ver­tiš­kai, ypač dėl tech­ni­nių ne­sklan­dumų, kas tik pa­di­di­no jau­čiamą stresą. Vis dėlto išė­jo taip, kad iš VBE II da­lies su­rin­kau dau­giau taškų nei iš I da­lies. Tad re­zul­ta­tas tik­rai nu­ste­bi­no.

Dėl stu­dijų man bu­vo sun­ku ap­si­spręsti, kiek­vieną mėnesį šiais me­tais būčiau įvar­di­nu­si skir­tingą kryptį. Bu­vo daug sun­kumų, ka­dan­gi vis­kas sekė­si, o po­traukį jau­čiau tik is­to­ri­jai, ku­rios stu­di­jos neat­ro­do la­bai per­spek­ty­vios. Šiuo me­tu pir­mu nu­me­riu ža­du rink­tis teisės stu­di­jas Vil­niaus uni­ver­si­te­te, siek­da­ma komp­ro­mi­so tarp is­to­ri­jos ži­nių pa­gei­da­vi­mo stu­di­jo­se ir pa­čios spe­cia­lybės per­spek­ty­vos ir ak­tua­lu­mo mo­der­nio­je Lie­tu­vo­je.“

Ger­da Viš­niaus­kaitė (lie­tu­vių kal­ba ir li­te­ratū­ra): „Eg­za­mi­nui ruoš­tis sekė­si ne­blo­gai, sun­ku tik­rai ne­bu­vo – reikė­jo tik dve­jus me­tus at­kak­liai pa­dirbė­ti lie­tu­vių kal­bos pa­mo­ko­se, skai­ty­ti už­duo­tus kūri­nius ir bent šiek tiek domė­tis pa­sau­ly­je vyks­tan­čiais įvy­kiais. Man as­me­niš­kai did­žiau­siu iššū­kiu ta­po ne pa­si­ruo­ši­mas eg­za­mi­nui, o pa­ti jo ei­ga, kai sa­vo ži­nias ra­ši­ny­je reikė­jo pri­tai­ky­ti taip, kad ne­nuk­ryp­čiau nuo te­mos ir pa­ra­šy­čiau sklandų ir įdomų darbą.

Šim­tu­kas bu­vo ne­tikė­tas. Nors po eg­za­mi­no turė­jau nuo­jautą, kad re­zul­ta­tas bus ge­ras, ne­drįsau sva­jo­ti apie tokį aukštą įver­ti­nimą, bet juo la­bai džiau­giuo­si ir did­žiuo­juo­si.

Ne vien tik lie­tu­vių kal­bos, bet ir vi­sus bran­dos eg­za­mi­nus iš­lai­kiau la­bai ge­rais įver­ti­ni­mais, todėl ti­kiuo­si, kad pa­vyks įsto­ti į me­di­ciną. Jei ne – rink­siuo­si ki­tas stu­di­jas svei­ka­tos sri­ty­je.“

Ig­nas Nar­vy­das (in­for­ma­cinės tech­no­lo­gi­jos): „Pa­si­ruoš­ti tik­rai ne­bu­vo sun­ku, nes in­ter­ne­te la­bai leng­va ras­ti rei­kia­mos mo­ko­mo­sios med­žia­gos, su­si­ju­sios su eg­za­mi­nu. Vie­nin­te­lis iššū­kis galbūt bu­vo tai, kad eg­za­mi­no teo­rinės da­lies klau­si­mai yra be­veik ne­nuspė­ja­mi, tad ne­ži­no­jau, ką tiks­liai rei­kia iš­mok­ti.

Bu­vau už­tik­rin­tas, kad gau­siu šim­tuką, ka­dan­gi už­duo­tis išsp­rend­žiau per 2 va­lan­das, o li­ku­sią va­landą tie­siog tik­ri­nau sa­vo at­sa­ky­mus, ar ne­pa­da­riau žioplų klaidų.

Tu­riu pri­si­pa­žin­ti, kad pa­ts ne­ži­nau sa­vo ar­ti­miau­sių atei­ties planų. Man pa­tin­ka pro­gra­ma­vi­mas, ma­te­ma­ti­ka ir fi­zi­ka, tad elekt­ros in­ži­ne­ri­jos stu­di­jos at­ro­do kaip ge­ras va­rian­tas.

Taip pat do­mi­na pro­gramų sis­te­mos, in­for­ma­ti­kos stu­di­jos, ta­čiau bi­jau, kad atei­ty­je dėl dirb­ti­nio in­te­lek­to bus itin sun­ku su­si­ras­ti darbą jau­nes­nia­jam pro­gra­muo­to­jui.“