Pen­kios po­pu­lia­riau­sios dirb­ti­nio in­te­lek­to ap­ga­vys­tės. Ko sau­go­tis?

Dirb­ti­nis in­te­lek­tas (DI) šian­dien leng­vai priei­na­mas be­veik kiek­vie­nam, tu­rin­čiam in­ter­ne­to ry­šį, taip pat ir su­kčiams. Pas­ta­rie­ji DI nau­do­ja tam, kad ap­ga­vys­tės bū­tų įti­ki­na­mes­nės, sun­kiau at­pa­žįs­ta­mos ir leng­viau vyk­do­mos di­de­liu mas­tu. Apie po­pu­lia­riau­sias DI pa­rem­tas su­kčia­vi­mo sche­mas ir kaip jų iš­veng­ti pa­sa­ko­ja „Lu­mi­nor“ ban­ko Suk­čia­vi­mo pre­ven­ci­jos sky­riaus va­do­vas Min­dau­gas Kut­kai­tis.

1. „Deep­fa­ke“ klas­to­tės

Vie­na pa­vo­jin­giau­sių DI for­mų – „deep­fa­ke“ tech­no­lo­gi­jos, ku­rios lei­džia su­kur­ti rea­lis­tiš­ką žmo­gaus bal­są ar net vaiz­do įra­šą. To­kiu bū­du su­kčiai ga­li ap­si­mes­ti ar­ti­mu žmo­gu­mi, įmo­nės va­do­vu, ko­le­ga ar ins­ti­tu­ci­jos at­sto­vu.

„Anks­čiau klas­to­tes iš­duo­da­vo ne­na­tū­ra­lus bal­sas ar keis­tas vaiz­das, ta­čiau šian­dien tech­no­lo­gi­jos spar­čiai to­bu­lė­ja. Suk­čiams už­ten­ka ke­lių vie­šai priei­na­mų vaiz­do įra­šų ar bal­so frag­men­tų, kad bū­tų su­kur­tas įti­ki­na­mas „tik­ras“ žmo­gus“, – tei­gia M. Kut­kai­tis.

2. Ne­tik­ri skam­bu­čiai ir „phis­hing“ laiš­kai

Pa­sak eks­per­to, DI pa­de­da su­kčiams pa­to­bu­lin­ti net ir se­niai ži­no­mas sche­mas. Pa­vyz­džiui, ap­gau­lin­gas te­le­fo­no skam­bu­tis šian­dien per ke­lias mi­nu­tes ga­li bū­ti pa­vers­tas itin įti­ki­na­mu.

„Suk­čiai nau­do­ja­si DI įran­kiais, kad su­for­mu­luo­tų na­tū­ra­liai skam­ban­tį teks­tą. Vė­liau jį pa­ver­čia rea­lis­tiš­ku bal­su, ku­ris imi­tuo­ja žmo­gaus in­to­na­ci­ją, emo­ci­ją ir kal­bė­ji­mo ma­nie­rą. Bū­tent dėl to ap­gau­lė tam­pa sun­kiai at­pa­žįs­ta­ma, ypač kai žmo­gus tuo me­tu už­siė­męs, pa­var­gęs ir yra pra­ra­dęs bud­ru­mą“, – pa­sa­ko­ja eks­per­tas.

Taip pat DI kei­čia ir ki­tą su­kčia­vi­mo bū­dą – ap­gau­lin­gus el. laiš­kus. Anks­čiau jie daž­nai bū­da­vo at­pa­žįs­ta­mi iš pra­stos kal­bos ar ne­lo­giš­kų for­mu­luo­čių, o šian­dien DI lei­džia kur­ti tai­syk­lin­gus, pro­fe­sio­na­lius, net konk­re­čiam žmo­gui pri­tai­ky­tus laiš­kus.

„Suk­čiai leng­vai imi­tuo­ja įmo­nės ko­mu­ni­ka­ci­jos sti­lių, nau­do­ja tik­rus lo­go­ti­pus, for­mu­luo­tes, net ga­li pa­mi­nė­ti konk­re­čius jū­sų duo­me­nis, iš tie­sų su­rink­tus vie­šuo­se šal­ti­niuo­se“, – kal­ba M. Kut­kai­tis.

3. DI pa­rem­tos ro­man­ti­nės ap­ga­vys­tės

Ro­man­ti­nis su­kčia­vi­mas pa­žin­čių plat­for­mo­se ir so­cia­li­niuo­se tink­luo­se jau ne­bė­ra nau­jo­vė, ta­čiau DI jam su­tei­kia nau­jų ga­li­my­bių. Suk­čiai ga­li pa­lai­ky­ti de­šim­tis ar net šim­tus po­kal­bių vie­nu me­tu, ra­šy­ti ne­prie­kaiš­tin­gas, emo­cio­na­lias ži­nu­tes, pri­si­tai­ky­ti prie pa­šne­ko­vo in­te­re­sų ir net bend­rau­ti skir­tin­go­mis kal­bo­mis.

„DI lei­džia su­kčiams pa­si­ro­dy­ti idea­liais pa­šne­ko­vais – jų ži­nu­tės em­pa­tiš­kos, dė­me­sin­gos, vi­sa­da at­siųs­tos lai­ku, be klai­dų. Tai su­ku­ria stip­rų pa­si­ti­kė­ji­mo jaus­mą ir au­ka įtrau­kia­ma į san­ty­kius, iš ku­rių iš­trūk­ti itin sun­ku“, – sa­ko eks­per­tas.

4. „Pig but­che­ring“ ap­gau­lės

M. Kut­kai­tis iš­ski­ria ir „pig but­che­ring“ in­ves­ti­ci­nes ap­ga­vys­tes. Jų at­ve­ju pa­si­ti­kė­ji­mas ku­ria­mas sa­vai­tė­mis ar net mė­ne­siais, o pa­ra­le­liai su­kčiai de­monst­ruo­ja ne­va pra­ban­gų gy­ve­ni­mo bū­dą. Vė­liau po­kal­bis na­tū­ra­liai pa­kryps­ta į in­ves­ta­vi­mą.

„Kai žmo­gus jau pa­si­ti­ki su­kčiu­mi, jis jam pa­siū­lo „iš­skir­ti­nę“ ga­li­my­bę in­ves­tuo­ti, daž­niau­siai į krip­to­va­liu­tas. Au­ka ga­li bū­ti mo­ko­ma, kaip su­si­kur­ti pa­sky­rą bir­žo­je, kaip įsi­gy­ti krip­to­tur­to, vė­liau – kaip per­ves­ti jį į in­ves­ta­vi­mo plat­for­mą. Ta­čiau to­kia plat­for­ma bū­na su­klas­to­ta, o per­ves­tų lė­šų su­si­grą­žin­ti daž­niau­siai ne­beį­ma­no­ma“, – per­spė­ja eks­per­tas.

5. „Pump and dump“ ap­ga­vys­tės

DI ga­li bū­ti nau­do­ja­mas ir ku­riant ne­tik­ras in­ves­ta­vi­mo bend­ruo­me­nes, fo­ru­mus, pa­sky­ras ir rek­la­mas. Taip su­da­ro­mas di­de­lio su­si­do­mė­ji­mo įspū­dis, ku­ris ska­ti­na in­ves­tuo­ti į ta­ria­mai spar­čiai au­gan­tį pro­jek­tą.

„Ši sche­ma itin pa­vo­jin­ga in­ves­tuo­to­jams, ypač pra­de­dan­tie­siems. Įp­ras­tai su­ku­ria­ma rek­la­ma ar ne­tik­ros pa­sky­ros, ku­rios dirb­ti­nai ke­lia ko­kios nors in­ves­ti­ci­jos po­pu­lia­ru­mą, tuo­met ima kil­ti ir jos kai­na. Ta­čiau ta­da su­kčiai ne­ti­kė­tai par­duo­da tu­ri­mas po­zi­ci­jas, in­ves­ti­ci­jos ver­tė stai­giai kren­ta, o ki­tiems lie­ka tik nuo­sto­liai“, – pa­žy­mi M. Kut­kai­tis.

Ap­si­sau­go­ti pa­de­da kri­ti­nis mąs­ty­mas

Eks­per­tas pri­me­na, kad mi­nė­tos ap­ga­vys­tės daž­niau­siai vei­kia ne tik dėl kuo nau­jes­nių tech­no­lo­gi­jų, bet ir dėl žmo­gaus reak­ci­jos.

„Vien ge­rai pa­teik­ta in­for­ma­ci­ja ar įti­ki­nan­tis bal­so to­nas ne­bė­ra pa­ti­ki­mu­mo ženk­las. Jei ga­vo­te skam­bu­tį, laiš­ką ar ži­nu­tę, ku­ris ra­gi­na ska­ti­na veik­ti grei­tai, ne­sut­ri­ki­te ir pa­si­sten­ki­te rea­guo­ti ra­miai. Suk­čiai daž­nai ku­ria spau­di­mą ti­kė­da­mie­si, kad žmo­gus ne­tu­rės lai­ko pa­gal­vo­ti, pa­si­tar­ti ar pa­tik­rin­ti in­for­ma­ci­jos. To­dėl pir­mas žings­nis vi­sa­da tu­rė­tų bū­ti pau­zė“, – ak­cen­tuo­ja M. Kut­kai­tis.

Jei rei­kia, pa­tik­rin­ki­te in­for­ma­ci­ją ofi­cia­liuo­se šal­ti­niuo­se, kreip­ki­tės ofi­cia­liais kon­tak­tais, pa­si­tar­ki­te su ar­ti­mai­siais.

Taip pat nie­ka­da ne­siųs­ki­te pi­ni­gų žmo­gui, ku­rio nie­ka­da ne­su­ti­ko­te rea­ly­bė­je, net jei vir­tua­lus ry­šys at­ro­do ar­ti­mas, pri­du­ria jis. Prieš in­ves­tuo­da­mi nuo­dug­niai pa­si­do­mė­ki­te pro­duk­tu ar įmo­ne, ap­svars­ty­ki­te ri­zi­ką, ku­rią ga­li­te sau leis­ti.

„Nau­do­ki­te dvie­jų veiks­nių au­ten­ti­fi­ka­ci­ją, stip­rius slap­ta­žo­džius, nuo­lat at­nau­jin­ki­te įren­gi­nių sis­te­mas ir bū­ki­te ati­dūs, ko­kiu tu­ri­niu da­li­ja­tės so­cia­li­niuo­se tink­luo­se. Ga­liau­siai, jei kaž­kas at­ro­do per ge­rai, kad bū­tų tie­sa, grei­čiau­siai taip ir yra. O jei nu­ti­ko taip, kad ap­gau­lę per­pra­to­te per vė­lai – ne­del­siant in­for­muo­ki­te sa­vo ban­ką ir po­li­ci­ją“, – pa­ta­ria eks­per­tas.