
Telšiškis atlikėjas, renginių vedėjas ir režisierius 38-erių Gediminas Jokubauskas gimė Plungės rajone, Šarnelės kaime.
Vaikystėje – nerūpestingi žaidimai gamtoje, muzikos garsai namuose ir pirmieji kūrybiniai bandymai. Šiandien – scena, muzika, režisūra ir nesibaigianti veiklos įvairovė. G. Jokubauskas – žmogus, kuriam kūryba yra ne tik darbas, bet ir gyvenimo būdas. Nuo mažų dienų apsuptas muzikos ir meninės atmosferos jis natūraliai pasuko šiuo keliu. Ir visa tai daro su didžiuliu atsidavimu bei meile.

Diana PUZERĖ
Vaikystė
Gedimino vaikystė buvo išties įdomi. Daug laiko praleisdavo kieme su vaikais. Su drobulėmis gaudydavo vėją laukuose, lyg parašiutu šokinėdavo ant šieno. Žaisdavo su siurbėlėmis, pasidarę lankus eidavo medžioti varnų, bet nušauti nė vienos taip ir nepavyko. Žvejodavo žuveles su krepšiais ir virve, duonos gabalėlį pririšę viduje, o pagavę laimikius paleisdavo atgal. Labai mėgdavo žaisti kvadratą, „Tuki-tuki“ ir kitus žaidimus. Miške statydavo namelius iš šakų, netgi medyje buvo susirentęs, iš kurio šiandien belikusios tik kelios lentos, tačiau Gediminas džiaugiasi, jog atžalos dar spėjo pasidžiaugti jo vaikystės kūriniu.
„Tiesa, sulaukiau vaikų klausimų, kaip pavyko vienam, dar būnant mažam, be pagalbos pasistatyti namelį medyje. Tiesiog iš didelio noro, vaizduotės, keleto lentų ir tėčio senų surūdijusių vinių. Gerų nedavė, matyt, nežiūrėjo rimtai į mano statybas, o gal tuo metu ir neturėjo“, – prisiminė G. Jokubauskas.
Pasak vyro, nebuvo tuo metu medžio, į kurį nebūtų įsikoręs su draugais. Smagu būdavo ir trešnes ragauti, ir raudoniausią obuolį nusiskinti. „Nors ir dabar dar tenka kartais įlipti, tik gaila, kad tos mėgstamiausios trešnės jau nelikę, neatlaikė audrų“, – kalbėjo Gediminas.
Žinoma, gyvenant kaime ūkio darbai buvo kasdienybė, tačiau dėl to užaugo tvirtesnis tiek fiziškai, tiek emociškai.
Mokslai
Pradinę mokyklą baigė savo gimtinėje, vidurinę – Žemaičių Kalvarijoje, o 2004 metais įstojo į Žemaitijos kolegijos Telšių fakultetą. Mokėsi muzikos pedagogikos ir kultūros veiklos vadybos. Kai teko rinktis vieną kryptį, pasirinko muzikos pedagogiką. Po metų dingo šios krypties žavesys. Suprato, kad muzika jam turi teikti malonumą, o ne būti darbu, nes visuomet buvo labiau humanitaras, tad po metų dar kartą pakeitė savo kryptį ir sugrįžo prie kultūros veiklos vadybos mokslų.

Telšių žavesys
Baigęs mokslus pusei metų buvo išvykęs iš Telšių, tačiau sugrįžo atgalios. Šis kraštas jį žavėjo nuo vaikystės, kadangi buvo matęs nuotraukų – Gedimino tėvai taip pat mokėsi Telšiuose, čia ir susipažino. Ypač atlikėją žavėjo miesto centre esantis Masčio ežeras.
Telšiuose Gediminas po truputį įsitraukė į veiklą, buvo kviečiamas koncertuoti į vietines Telšių šventes, o ir su telšiške būsima žmona Lina čia susipažino, tad ir pasiliko gyventi.
Gausi šeima
Su žmona Lina Gediminas augina keturis vaikus: 15 metų dukras dvynes Emą ir Evą, 11 metų sūnų Joną ir 7 metų sūnų Roką.
Gausi šeima namuose praktiškai yra įkūrusi zoologijos sodą: augina prieglaudinuką šunį Liką, katiną Zenių, iguaną Bronių, 3 zebrines amadinas vardais Do, Re, Mi, gyvalazdes, vėžlį Marytę, triušį Hačį ir žuvytes – tiek akvariume namuose, tiek prie namų esančiame tvenkinyje.
Veikla
Veiklos vyro gyvenime netrūksta. Jau 14 metų dirba režisieriumi Sedoje. Dainuoja kaip solistas. Taip pat šiuo metu įgyvendina naują projektą su grupe „Anei“, kartu repetuoja savo kurtas dainas. Dar vyras dirba privačiose šventėse – kaip atlikėjas ir kaip vedėjas. Nors visos savaitės dienos būna darbingos, tačiau savaitgaliai labiausiai užimti.
Kiek save prisimena, atlikėjas visuomet norėjo dirbti su žmonėmis, tad, išpildžius šią svajonę, darbas jam tapo kaip pomėgis.
„Esu Liūtas. Dėmesys man patinka“, – juokėsi Gediminas.