Senos statybos daugiabučių namų gyventojai dažnai susiduria su didelėmis šildymo sąskaitomis, nors namuose vis tiek būna šalta ir drėgna. Vienas efektyviausių būdų spręsti šias problemas yra renovacija, tačiau nemaža dalis butų savininkų vis dar vengia šio sprendimo abejodami dėl atliekamų darbų kokybės. Vis dėlto Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) ekspertai tvirtina, kad renovacijos darbų kokybė yra gera.
APVA užsakymu kasmet vykdomo renovuotų daugiabučių namų monitoringo metu atliekami pastatų energiniai auditai, įvertinama techninių darbo projektų ir įgyvendintų priemonių kokybė bei mikroklimatas butuose. Naujausias monitoringas parodė, kad iš 10 vertintų namų visi modernizuoti kokybiškai, o šilumos suvartojimas atitinka ir net viršija planuotą. Mikroklimato rodikliai taip pat pagerėjo.
Vertinimui atrinkti daugiabučiai Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Utenoje ir Mažeikiuose, kurie po modernizavimo pasiekė ne mažesnę kaip B ir A energinio naudingumo klasę.
Sumažėjo šilumos energijos sąnaudos
Pasak APVA Pastatų modernizavimo departamento Daugiabučių namų modernizavimo projektų skyriaus eksperto Edvardo Petrausko, vidutinės tirtų daugiabučių namų metinės šilumos energijos sąnaudos buvo 81 kWh/kv. m, tai yra geras rodiklis.
„Gyventojai sutaupo mokėdami už šildymą, nes atšalus dalis šilumos nėra iššvaistoma per neatnaujintus langus, išorės sienas ar perdangas virš nešildomo rūsio ar palėpės. Siekiant išsaugoti kuo daugiau šilumos namuose ir užtikrinti nuolatinę oro kaitą patalpose geriausias sprendimas yra vėdinimo sistemos su šilumogrąža įrengimas“, – sako E. Petrauskas.
Sveikatai palanki oro temperatūra
Pagal Lietuvos higienos normą gyvenamųjų patalpų oro temperatūra šaltuoju metų laikotarpiu turėtų svyruoti tarp 18 ir 22 laipsnių šilumos. Daugumoje audituotų daugiabučių išmatuota vidaus oro temperatūra pateko į šį rekomenduojamą diapazoną.
„Dėl pagerintos šiluminės izoliacijos ir langų kokybės modernizavus daugiabutį patalpų oro temperatūra dažnai tampa stabilesnė. Tuo metu subalansuota šildymo sistema užtikrina tolygų šilumos pasiskirstymą tarp pastato aukštų, o įrengti ar radiatorių termostatiniai ventiliai gyventojams suteikia galimybę patiems reguliuoti temperatūrą pagal savo poreikius“, – pasakoja E. Petrauskas.
Išspręsta sauso oro problema
Renovuojant daugiabutį svarbu atkreipti dėmesį ne tik į tai, kaip atnaujinamos sienos, stogas, langai, bet ir kaip sutvarkoma ventiliacija. Tinkamai sureguliuotos mechaninės vėdinimo sistemos su rekuperatoriumi oro drėgmės lygį leidžia sumažinti iki 5–10 proc., o tai neleidžia formuotis pelėsiui.
„Vis dėlto net ir natūraliai vėdinamuose ir gerai užsandarintuose būstuose perteklinės drėgmės rizika išlieka, todėl pereinamuoju metų laikotarpiu svarbu imtis papildomų priemonių. Pavyzdžiui, gyventojai, atsižvelgdami į lauko sąlygas ir ne transporto piko metu, turėtų keliskart per dieną iki kelių minučių plačiai atverti langus ir išvėdinti gyvenamąsias patalpas“, – dalinasi Kauno technologijos universiteto Cheminės technologijos fakulteto Aplinkosaugos technologijos katedros vyriausiasis mokslo darbuotojas dr. T. Prasauskas.
Atliekant ekspertizę nustatyta, kad daugiau kaip 90 proc. išmatuotų vidaus oro santykinės drėgmės verčių pateko į rekomenduojamą 35–60 proc. diapazoną.
Didelę įtaką gyvenamųjų patalpų oro kokybei turi ir anglies dioksido (CO2) koncentracija. Ji daro tiesioginį poveikį žmonių produktyvumui ir sveikatai. Pasak E. Petrausko, 78 proc. tikrintuose daugiabučiuose užfiksuotų anglies dioksido koncentracijos verčių neviršijo auditorių nustatytos ribinės vertės.
Projektas „Daugiabučių namų renovacijos skatinimas“ finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.
Ieva VIDŪNAITĖ
Loading ...
