Pirmą arklį įsigijusi savo malonumui, Sigutė vėliau atidarė jojimo centrą

Važiuojant iš Telšių Nevarėnų link, Kalnėnų kaime, įkurtas jojimo centras „Topolis“. Čia teikiamos įvairios paslaugos: individualios jojimo pamokos suaugusiesiems ir vaikams, gardų nuoma ir žirgų priežiūra, mokoma gero elgesio, bendravimo su žirgais. Žirgyno šeimininkai – Sigutė ir Saulius Lečkauskai.
Svajonės pildosi
S. ir S. Lečkauskų sodyboje tuoj prasidės trečiasis jojimo sezonas. Jis trunka nuo balandžio mėn. iki kol užšąla.
„Topolio“ žirgyne šiuo metu laikomi 8 žirgai – vienas jų yra privatus, kiti priklauso Lečkauskams. Pasak Sigitos, žirgai – nepigus malonumas: už jų priežiūrą ir treniravimą per mėnesį tenka pakloti 300 Lt. Tai – pašarai, laižalai, girdymas, kraikas, valymas ir pan.
Mirus pirmajam vyrui, Sigutė į Telšių rajoną atitekėjo iš Šiaulių r., Gruzdžių gyvenvietės. Ten palikusi daugiabutį ir pedagogės darbą, gavusi išeitines išmokas, nusipirko žemaituką ir jį pavadino Topoliu. Jo garbei tokiu pat vardu pakrikštyta ir jojimo mokykla. „Tada maniau įsigijusi arklį tik savo malonumui pajodinėti ir tiek, apie mokyklą tikrai negalvojau“, – pasakojo moteris. Nuo pat vaikystės Sigutė domėjosi arkliais, dalyvaudavo Sartų žirgų lenktynėse. „Turėti žirgą buvo mano svajonė, o šiandien ji išsipildė“, – džiaugėsi pašnekovė.
Žirgai su istorija
Įsigijus vieną žemaituką, netrukus augintinių sąrašą papildė dar du žemaitukų veislės arkliai. Tris auginamus arklius reikėjo kažkur panaudoti, tad pradėjo jodinėti. Netruko šeimininkai pastebėti, jog reikėtų kokio didesnio žirgo. „Mano visi nupirkti ar mainais įsigyti arkliukai su istorija, galima sakyti, jog mes visus juos gelbėjome“, – pasakojo žirgyno šeimininkė.
Amerikos ristūną Lečkauskai įsigijo už 1 500 Lt. Pasak Sigutės, tokia maža kaina buvo vien todėl, kad arklys buvo visai paliegęs – rinkoje jis kainuoja net 6 000 Lt.
Kitą augintinį – gražią sportinę kumelę mišrūnę – nusipirko iš Ubiškės. Prieš kelias dienas arklidėse pasirodė arabų veislės žirgas. „Jis žiemą praleido laike, buvo visiškai nusilpęs. Šeimininkas pasakojo, jog šis žirgas neišrankus, net iš po sniego sugeba žolės išsikasti. Negalėjau patikėti, nes tai kilmingos veislės žirgai, šilto klimato atstovai. Arkliui atgaivinti reikia ypač didelės priežiūros – šis procesas labai ilgas“, – tikino pašnekovė.
Arkliais rūpinasi tik Sigutė
S. Lečkauskienė daugiausia rūpinasi žirgais – ji ir šėrikė, ir vaikytoja, ir prižiūrėtoja. Moteris sakė darbininkų nesamdanti, mat kitais nepasitikinti. Kviečiasi tik kalvį. „Arklys – specifinis dalykas, esu visiems pasakiusi, kad šeriu aš ir tik aš. Labai svarbu šėrimo laikas, ėdalo normos. Kasdien stebiu augintinių nuotaiką, būklę, kojas. Ryte, pravėrusi žirgyno duris, pirmiausia kiekvienam žirgui pakedenu karčius, pakasau kaktą, pasisveikinu“, – kalbėjo Sigutė.
Vasarą šeimininkai žirgus dieną laiko lauke, tik nakčiai parveda į gardus, kur jie šeriami papildomai. Žiemą arkliai būna garduose, o į lauką išvedami tik mankštintis: jie vaikomi, paleidžiami pabėgioti po aptvarus, kitaip, šeimininkės žodžiais, jie sienas išverstų.
Žirgynu domisi miesto vaikai
„Topolio“ žirgyne S. Lečkauskienė sulaukia daug pagalbininkų: vaikų ir jų mamų. Moteris pasakojo, jog žirgyną labiau mėgsta mergaitės: iš dešimt čia atvykstančių vaikų devynios būna mergaitės, o tik vienas berniukas. Vaikai čia pirmiausia mokomi bendrauti su arkliu, jį šukuoja, balnoja, jodinėja. Tik jau gerokai pasistūmėjus į priekį, siekiama aukščiau – bandoma įveikti kliūtis. „Kai atsisakiau pedagoginio darbo, galvojau: „Kokia laimė, pailsėsiu.“ Tačiau, praėjus pusmečiui, pasiilgau bendravimo su vaikais“, – atvirai sakė pašnekovė.
Artimiausiu laiku jojimo mokyklos mokinė, telšiškė vienuolikmetė Martyna Jonušaitė su žemaituku dalyvaus ištvermės varžybose Plungėje. Ten reikės įveikti 30 km atstumą ir kuo greičiau pasiekti finišą.
Per keletą metų Sigutė pastebėjo, jog kaimo vaikai nėra pasiilgę žirgo, tai labiau domina jaunuosius miesto gyventojus.
Su žemaituku – iki Juodosios jūros
Žirgų augintoja žino ir apie šiais metais organizuojamą žygį su žemaitukais iki Juodosios jūros. Tačiau to daryti neskuba. „Tai 1 800 km – reikia ne tik gero žirgo, bet ir raitelio. Vieną ar kitą dieną keliauti – dar nesakau nieko, bet kaip žirgas ir raitelis atrodys 40-ąją jojimo dieną. Per dieną jiems teks įveikti 50 km. Tikriausiai atsisakysiu, nevarginsiu žirgo“, – tvirtino S. Lečkauskienė.