Opozicija parengė alternatyvią Vyriausybės programą

LR Seimo opozicinės partijos jau parengė bendrą alternatyvią Vyriausybės programą. Partijos Tvarka ir teisingumas, Darbo partijos bei Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos sutarė dėl esminių naujosios programos dalykų ir šiuo metu galutinai šlifuojami kai kurie klausimai. Pasak Seimo nario Almanto Petkaus, radikaliai nuomonės rengiant alternatyvią Vyriausybės programą neišsiskyrė, tačiau kai kuriais klausimais su opozicijos partneriais teko ilgiau diskutuoti.
Alternatyvios Vyriausybės programos esmė – stabdyti ekonomikos žlugdymą
Anot Seimo nario Almanto Petkaus, aktyviai prisidėjusio prie Seimo opozicinių partijų alternatyvios Vyriausybės programos rengimo, šis darbas vyko gana sklandžiai ir radikalių nesutarimų tarp opozicijos partnerių nebuvo: „Pradėję dėlioti jau pačias pirmąsias programas, kurios buvo parengtos atskirai kiekvienos partijos frakcijoje, pamatėme, kad jose yra labai daug panašumų. Tai nenuostabu, nes tiek vienos, tiek kitos opozicinės partijos frakcijos nariai betarpiškai bendravo su rinkėjais ir susidūrė su tomis pačiomis nuotaikomis, kurios šiandien yra jaučiamos tarp žmonių.“
Atmetus visas detales, A. Petkaus teigimu, paruoštos alternatyvios Vyriausybės programos esmė – stabdyti dabartinės Vyriausybės vykdomą politiką, kuri yra nukreipta žlugdyti verslą ir Lietuvos ekonomiką, peržiūrėti naktinių Seimo darbų padarytą žalą ir ją atitaisyti.
Tvarkiečiai siūlo įsteigti nacionalinį banką
Nors alternatyvią Vyriausybės programą pavyko paruošti be didesnių nesklandumų, tačiau kai kuriais klausimais teko padiskutuoti ilgiau. „Vienas iš mūsų partijos Tvarka ir teisingumas frakcijos Seime siūlymų – į alternatyvią programą įtraukti kažkokius įrankius, kurie pažabotų dabartinę komercinių bankų savivalę, – „Telšių ŽINIOMS“ kalbėjo A. Petkus. – Mes siūlėme, jog reikia įsteigti nacionalinį banką, per kurį būtų galima sudaryti konkurenciją komerciniams bankams ir tuo pačiu daryti įtaką skolinimosi palūkanoms, kad verslas galėtų lengviau gauti pinigų.“ Pasak A. Petkaus, šiandien vienas iš šalies ekonomikos stabdžių – tai, kad verslui yra labai sunku pasiimti pinigų iš banko: „Nors dabartinė Vyriausybė dievagojasi kurianti programas ir suteikianti vis daugiau garantijų besiskolinantiems verslininkams, tačiau garantijų suteikimas yra vienas dalykas, o visai kitas – kada verslui skolinami valstybės pinigai per valstybinį banką.“ Pašnekovas tvirtino, kad iš opozicijos partnerių Darbo partija šiai minčiai pritarianti. Kiek atsargiau į nacionalinio banko įkūrimą žiūri Lietuvos socialdemokratai. Šie labiau yra linkę išanalizuoti situaciją ir išsiaiškinę, kad tai pasitvirtintų, pritarti nacionalinio banko įsteigimui.
Siūloma priimti Privačių asmenų bankroto įstatymą
Daug diskusijų, kuriant alternatyvią Vyriausybės programą, tarp Seimo opozicijos frakcijų kilo dėl pasiūlymo priimti Privačių asmenų bankroto įstatymą. „Šiandien žmonės, kurie paėmė paskolą iš banko, kurie moka bankams už būstą, netekę darbo ir, žinoma, pajamų, atsistoja vieni derybose su banku dėl paskolos atidėjimo ir pan. Nėra visiškai jokio mechanizmo, institucijos ar įstatymo, kad nors šiek tiek tos jėgos būtų sulygintos: kur bankas su savo būriu ekspertų, specialistų, o kur vienas fizinis asmuo, – kalbėjo A. Petkus. – Mes, partijos Tvarka ir teisingumas frakcija Seime, sakome, kad reikia priimti Privačių asmenų bankroto įstatymą. Tokiam žingsniui pritaria daug specialistų, nes tai veikia ne vienoje kaimyninėje šalyje.“
Seimo narys pasakojo, kad diskutuodami opozicijos partneriai netgi kėlė mintį, jog gal reikėtų kažkokiais būdais padaryti taip, kaip yra Jungtinėse Amerikos Valstijose. Pavyzdžiui, jeigu žmogus įsigijo nekilnojamąjį turtą, kurio kaina rinkoje dėl ne nuo jo priklausančių priežasčių smarkiai krito, t. y. kaina tapo mažesnė negu buvo paimta paskola, tai traktuojama ne kaip paskolą pasiėmusio asmens, bet kaip valstybės problema, o žmogus lengva ranka gali atiduoti raktus nuo pirkto būsto ir pasakyti bankui „viso gero“. „Aišku, čia reikėtų ieškoti balanso, – kalbėjo politikas. – Tačiau kuo kaltas žmogus ar šeima, įsigiję būstą, kurio kaina smarkiai krito. Juk ta šeima neturi jokios galios, jokių svertų daryti įtaką nekilnojamojo turto rinkai. Todėl būtina ieškoti kelių, kurie apsaugotų pilietį nuo visiškai ne nuo jo galios priklausančių procesų.“
Krizę išgyventi – ne skriaudžiant labiausiai pažeidžiamus asmenis
Mažiausiai diskusijų, rengiant alternatyvią Vyriausybės programą, tarp opozicijos partijų frakcijų sukėlė socialinė šalies sritis. Čia beveik visiems buvo aišku: peržiūrėti dabartinę padėtį ir ypatingą dėmesį skirti tam, kad valstybė, išgyvendama krizę, nenuskriaustų ir taip mažiausias pajamas gaunančius asmenis. „Šiandien Vyriausybė deklaruoja, kad iš žmogaus, kuris gauna mažesnę nei 650 Lt pensiją, negali būti atimtos jokios socialinės išmokos, – teigė A. Petkus. – Tačiau yra tokių atvejų, kada piliečiui iki pensinio amžiaus trūksta 2 ar 3 metų, jis turi dalinį arba 50 proc. neįgalumą ir šiuo metu yra bedarbis: sudėję visas tokio žmogaus išmokas – gauname toli gražu ne 650 Lt, o geriausiu atveju 500 Lt. Pagal dabartinę Vyriausybės politiką, kadangi asmuo ne pensinio amžiaus, jam gali sumažinti neįgalumo išmoką kokiais 20 Lt, kai kuriais atvejais gaunant dar išmokas už profesinę ligą – sumažinti 50 Lt. Galiausiai tokiam piliečiui iš gaunamų 500 Lt nurėžiama apie 60–70 Lt. Kodėl apie tokį žmogų dabartinė Vyriausybė nebekalba, o išmeta jį „už borto“?“