Norvilų sodyboje sau­lėg­rą­žos stie­bia­si į sau­lę

Tel­šių mies­to pa­kraš­ty­je, il­gaam­žių ąžuo­lų ap­sup­ty­je, Miš­ki­nin­kų gat­vė­je, jau dau­ge­lį me­tų gy­ve­na gam­tos my­lė­to­jai Jus­ti­nas ir Ni­jo­lė Nor­vi­lai. Sa­vo so­dy­bo­je jie su­kū­rė tik­rą gėlių ir me­džių oa­zę, po ku­rią vaikš­ti­nė­da­mas jau­tie­si tar­si par­ke – au­ga­lų įvai­ro­vė ir jų gro­žis tie­siog už­bu­ria.

Au­re­li­ja SER­VIE­NĖ

Mei­lė au­ga­lams

Jus­ti­nas vi­są gy­ve­ni­mą ati­da­vė me­džiams – be­veik 50 me­tų dir­bo miš­ki­nin­ku ir to­liau ne­nut­rau­kė sa­vo drau­gys­tės su me­džiais. Jis gy­ve­na jų ap­sup­ty­je, rū­pi­na­si jais, pui­kiai ži­no kiek­vie­no au­ga­lo pa­va­di­ni­mą ir ypa­ty­bes. Ni­jo­lė, bu­vu­si vais­ti­nin­kė, so­dy­bos gro­žį pra­tur­ti­na sa­vo iš­puo­se­lė­tais gė­ly­nais.

Nor­vi­lų so­dy­bo­je au­ga visa gausybė įvai­rių au­ga­lų rū­šių. Čia pui­kiai de­ra spyg­liuo­čiai, la­puo­čiai, gė­ly­nai. Išė­ję į pen­si­ją Nor­vi­lai su dar di­des­niu at­si­da­vi­mu rū­pi­na­si sa­vo so­dy­ba, ir jiems tai tei­kia di­de­lį ma­lo­nu­mą. Ni­jo­lė pa­juo­kau­ja, kad Jus­ti­nas jai jau ne­lei­džia va­žiuo­ti į tur­gų, nes ji vis par­si­ve­ža ko­kį nors gro­žį.

Įs­pū­din­gos sau­lėg­rą­žos

Šiais me­tais Nor­vi­lus ypač nu­ste­bi­no išau­gu­sių sau­lėg­rą­žų aukš­tis – jos pe­rau­go vi­sus šilt­na­mius ir vais­me­džius, pasiek­da­mos net 4,22 met­ro. Jus­ti­nas juo­kau­ja, kad ša­lia šių gė­lių jis jau­čia­si toks ma­žas. Sa­vo ūgiu sau­lėg­rą­žoms ne­nu­si­lei­džia ir kie­me au­gan­čios ka­nos bei mis­kan­tai.

So­dy­ba gra­ži vi­sais me­tų lai­kais

Šian­dien 40 arų Nor­vi­lų že­mės skly­pas sko­nin­gai ap­so­din­tas gra­žiais au­ga­lais, čia pat so­das, vos at­lai­kan­tis šių me­tų obuo­lių der­lių, dar­žas, šilt­na­mis. Jus­ti­nas pri­si­me­na, kad kai at­vy­ko čia gy­ven­ti, bu­vo ply­ni lau­kai ir kar­vių ga­nyk­los, o da­bar iš­dy­gę dau­gy­bė gra­žių na­mų.

Nor­vi­lų so­dy­ba ža­vi kiek­vie­nais me­tų lai­kais. Jus­ti­nas ne­ga­li at­si­gė­rė­ti žie­dų įvai­ro­ve pa­va­sa­rį, o ru­de­nį spal­vo­tais me­džių la­pais. Ni­jo­lei la­bai pa­tin­ka žie­mą, kai vis­ką nu­klo­ja šerkš­nas.