
Devyniasdešimtasis gyvenimo ruduo aplankė Varnių seniūnijos Didžiojo Palūkščio kaimo gyventoją Justiną Gumuliauskienę. Garbingą jubiliejų sukaktuvininkė paminėjo savaitgalį šeimos apsuptyje.
Aurelija SERVIENĖ
J. Gumuliauskienė gimė netoli Medvėgalio, tuometiniame dar Varnių rajone, prieš karą. Šeimoje augo šeši vaikai. Gyvenimas negailėjo išbandymų. Anksti mirus Justinos tėveliui, jos mama liko su vaikais viena. Buvo sunkūs laikai – karas, pokaris. Su ašaromis devyniasdešimtmetė atsimena tas dienas, kai teko slapstytis. Kartą besislapstančius juos rado ginkluoti kareiviai. Justinos mama, priglaudusi šalia savęs vaikus, prašė jų nežudyti. Priešai pasitraukė.
Justina nuo mažumės labai norėjo mokytis, tačiau galimybių nebuvo. Mama visomis išgalėmis į mokslus išleido tik mažąjį sūnų. O Justina buvo savamokslė – kiek pati įstengė, tiek sėmėsi žinių, iš kur tik pajėgė. Kadangi buvo be mokslo, per gyvenimą dirbo ūkio darbus namuose ir kolūkyje.
Savo antrąją pusę Justina sutiko gimtajame krašte, kaimo šokiuose. Bėgant laikui sukūrė šeimą ir susilaukė dukters Nijolės.
Nijolė dėkinga tėvams už meilę, už pavyzdį, už auklėjimą. Jų pastangomis ji sėkmingai baigė universitetą, tapo įmonės vadove. „Man gyvenime labai pasisekė. Augau dviejų vienas kitą mylinčių, vienas kitą gerbiančių žmonių šeimoje“, – gražių žodžių tėveliams negailėjo dukra. Kartu su Nijole šeimoje užaugo iš tėvelio pusės be mamos likęs berniukas, kurį šeima priėmė kaip savo vaiką.
Kiek Nijolė pamena, jų namuose visada būdavo pilna žmonių. Tėveliai buvo labai geraširdžiai, kiek galėdavo, tiek visiems padėdavo. Visi atvykę į svečius grįždavo namo su pilnais krepšiais sūrių, medaus, sviesto ir kitų kaimo gėrybių. Gumuliauskai buvo labai darbštūs žmonės, todėl ir sunkiausiais laikais savo pastangomis jiems pavyko išgyventi.
Dukra pasakojo, jog mama visą gyvenimą buvo pasitempusi, tvarkinga, mėgo pasipuošti ir dabar gimtadieniui batelius su kulniukais pasiruošė.
„Visada smagu sugrįžti į vaikystės namus, kur mama mus pasitinka su meile ir džiaugsmu“, – sakė dukra.