Spalio 27 d. Telšių Žemaitės dramos teatre bus pristatomas „Meno ir mokslo laboratorijos“ spektaklis „Šokis skalbimo mašinai ir mamai“. Spektaklį kūrė ir pagrindinį vaidmenį jame atlieka šokėja Greta Grinevičiūtė, sužibėjusi pasaulio pripažinimo sulaukusiame filme „Tu man nieko neprimeni“ (režisierė Marija Kavtaradze).
Spektaklyje „Šokis skalbimo mašinai ir mamai“ žiūrovai bus kviečiami kartu keliauti per kūrėjos būtus ir nebūtus prisiminimus apie mamą. Tai yra labai asmeniškas darbas, per kurį G. Grinevičiūtė bando megzti santykį su mama, kurios neteko vaikystėje.
„Aš visada norėjau pasikalbėti su mama, prisiminti ją ar kokius nors mūsų pokalbius. Bet prisiminimai apie ją dyla ir pradedu nebeatskirti, kas įvyko iš tikrųjų, o ką tik išsigalvoju. Noriu įamžinti pokalbio su mama paieškas ir atminties nuotrupas, noriu pašokti mamai, – sakė G. Grinevičiūtė. – Motinos paveikslą man suformavo kiti žmonės – močiutė, teta, artimiausi draugai, dėstytojos ir dėstytojai, tėtis ir visi kiti, kurie mano gyvenime pakeitė motinos figūrą. Spektaklyje girdimi kitų žmonių prisiminimai ir jiems skambant aš bandau susikurti savo prisiminimus ir ryšį su mama. Galvojau, kad spektaklį mamai kursiu kažkada ateityje, bet viskas taip susidėjo, kad tiesiog pajutau, jog turiu tai daryti dabar. Emociškai tai turbūt sunkiausia, ką esu dariusi gyvenime.“
„Šokis skalbimo mašinai ir mamai“ yra antroji šeimos ryšius nagrinėjančio triptiko dalis. Pirmasis spektaklis „Šokis dulkių siurbliui ir tėčiui“ kvietė analizuoti tėvo ir dukros panašumus, brandaus vyro ir jaunos moters vienišumą. Šiuos darbus inspiruoja idėja, kad su šeimos nariu lengviau kalbėtis per tam tikrą buities objektą.
„Neturiu tiesioginės ar asmeninės sąsajos tarp skalbimo mašinos ir mamos. Objektas tapo sąmoningu, o ne jausminiu pasirinkimu. Proceso metu skalbimo mašina tapo tokia pat svarbi kaip mamos figūra mano gyvenime, – sako G. Grinevičiūtė. – Galvojant apie platesnius kontekstus, tokį objekto pasirinkimą galiu pateisinti prisiminimais apie moteris ir mamas – skalbimas buvo moterų „darbas“, kuris tapdavo ritualą primenančiu veiksmu. Vaikystėje nepamenu jokių vyrų, kurie skalbdavo – tik savo tėtį įsivaizduoju tai darantį. Niekada nepamiršiu, koks buvo didelis įvykis nusipirkti „europietišką“ skalbimo mašiną. Tarytum moterys pasijusdavo labiau pasaulietiškos, nes skalbimas tapdavo pastangų nereikalaujančiu veiksmu.“
Loading ...
