100 metų – tai aukso amžius, talpinantis savyje sukauptą neįkainojamą gyvenimo patirtį, brandą, didžiulį žinių ir gebėjimų bagažą. Ši ilga žmogaus egzistencijos distancija kiekvienam mirtingajam dažniausiai tampa neįveikiamu dalyku. Tačiau esti išimčių. Balandžio 7 d. šimtasis pavasaris, sutapęs su atvelykio švente, išaušo artimųjų ir kaimynų draugiją itin mėgstančiai telšiškei Chionijai Gabalienei.
Daugiau nei 50 metų Telšiuose gyvenančios Chionijos Gabalienės gimtinė – Tučių kaimas (Nevarėnų sen.). Daugiavaikėje šeimoje augusios ir vienturtės dukros Pofegos Gedminienės susilaukusios jubiliatės gyvenimo kelyje būta keletas stotelių: iš Tučių k. persikelta į Akmenę, o sulaukus pensinio amžiaus apsigyventa Žemaitijos sostinėje. Ilgus metus moteris dirbo Akmenės r. vandentiekio įmonėje, pasiligojus sutuoktiniui Apolinarui, ėmėsi jo prižiūrėti, slaugyti. Laikui nestovint vietoje, o bėgant didžiuliais šuoliais pirmyn, Ch. Gabalienė panoro šalia matyti savo atžalą. Kaulų ligų pakirsta ir mamos paraginta, į Telšius persikraustė dukra Pofega. Mirus ilgaamžės sutuoktiniui ir dukters vyrui, abi moterys netekties skausmą palengvino viena kitos draugija. Jau daugiau nei septyneri metai mama ir dukra gyvena kartu.
Šviesaus mąstymo senolei 99-ojo gimtadienio dieną buvo atlikta kojos operacija. Po šios traumos jubiliatė atgulė į patalą. Ja nuolatos rūpinasi ir slaugo draugė, pašnekovė, didžiausia šimtametės pagalbininkė – dukra Pofega. Moteris sakė, kad mama anksčiau itin mėgusi siūti: „Dažniausiai tai būdavo siuviniai iš skiaučių – užuolaidos, užvalkalai, antklodės.“
Vaikščioti negalinčios senolės dienotvarkė – įprasta, t. y. nuolatinis bendravimas su dukra (du turėtus anūkus pasiglemžė šaltoji žemė, o su dviem proanūkiais nepalaikomas ryšys) ar aplankyti atėjusiais kaimynais bei žurnalų skaitymas.
Balandžio 8 d. Ch. Gabalienės namuose būta neįprastai daug šurmulio. Šimtametės pagerbti, ja pasidžiaugti ir šventinės atmosferos sukurti atvyko Telšių r. savivaldybės meras Vytautas Kleiva, „Sodros“ Mažeikių skyriaus direktorė Laima Nagienė, jos pavaduotoja Birutė Ignotienė ir Telšių socialinių paslaugų centro direktorė Rasa Gustienė. Svečiai garbų gyvenimo jubiliejų minėjusiai senolei linkėjo sveikatos, žvalumo, aplinkinių meilės ir įteikė pavasario gaivą skleidžiančių gėlių puokštes.
Kiekvienam sveikintojui paspaudusi ranką ir nuoširdžiai padėkojusi už tartus žodžius, šimtametė kiek nepatogiai pasijuto išvydusi blyksinčius fotoaparatus. Jubiliatės klausimą: „Kodėl sugalvojot čia blizginti?“ palydėjo visų susirinkusiųjų juokas. Juk ne kiekvienas žmogus, atvertęs 101-ąjį gyvenimo knygos puslapį, sugeba nelengvą nūdieną apipinti optimizmo gija.
Loading ...
