Pa­va­sa­rio pra­džia su­ta­po su Ja­po­ni­jos im­pe­ra­to­riaus gim­ta­die­nio pa­mi­nė­ji­mu

Pir­mą­ją ka­len­do­ri­nio pa­va­sa­rio die­ną (2023 03 01) Ja­po­ni­jos am­ba­sa­da Lie­tu­vo­je su­ren­gė ofi­cia­lų priė­mi­mą im­pe­ra­to­riaus Na­ru­hi­to še­šias­de­šimt tre­čia­jam gim­ta­die­niui pa­mi­nė­ti. Na­ru­hi­to yra šim­tas dvi­de­šimt šeš­ta­sis di­nas­ti­jos im­pe­ra­to­rius. Jis 2019 me­tais sos­te pa­kei­tė sa­vo tė­vą Aki­hi­to ir pra­dė­jo nau­ją lai­ko­tar­pį Rei­va.

Ja­po­ni­jos am­ba­sa­da il­gai ne­ga­lė­jo su­reng­ti priė­mi­mo im­pe­ra­to­riaus gar­bei dėl pan­de­mi­jos. Ko­vo 1-ąją priė­mi­mas vy­ko Vil­niaus ro­tu­šė­je. Į jį bu­vo ofi­cia­liai pa­kvies­ti Tel­šių ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės me­ras Kęs­tu­tis Gu­sa­ro­vas, ku­ris at­vy­ko kar­tu su sa­vo pa­ta­rė­ja Ru­gi­le Kum­žai­te, ir Tel­šių Že­mai­tės gim­na­zi­jos mo­ky­to­ja Elė Ka­ka­naus­kie­nė.

Priė­mi­me bū­ria­vo­si daug aukš­to ran­go po­li­ti­kų, pa­rei­gū­nų ir ne­ma­žas bū­rys Ja­po­ni­jos kul­tū­rą ger­bian­čių ir pro­pa­guo­jan­čių Lie­tu­vos pi­lie­čių. Tra­di­ciš­kai bu­vo su­gie­do­ti abie­jų vals­ty­bių him­nai. Į su­si­rin­ku­siuo­sius krei­pė­si Ja­po­ni­jos am­ba­sa­do­rius Lie­tu­vo­je Oza­ki Tet­su. Jis pa­dė­ko­jo LR Pre­zi­den­tui Gi­ta­nui Nau­sė­dai ir vi­siems ki­tiems svei­ki­nu­siems im­pe­ra­to­rių gim­ta­die­nio pro­ga. Pri­mi­nė, kad Lie­tu­va pa­lai­ko dip­lo­ma­ti­nius san­ty­kius su Te­kan­čios Sau­lės ša­li­mi jau dau­giau kaip šim­tą me­tų (per­nai su­ka­ko šim­tas). Baig­da­mas sa­vo kal­bą, tra­di­ciš­kai pa­siū­lė tos­tą Jo Di­de­ny­bės im­pe­ra­to­riaus gar­bei.

J. E. Oza­ki Tet­su kar­tu su žmo­na Ha­ru­mi praė­ju­sią ge­gu­žę lan­kė­si Tel­šiuo­se, kur pa­si­gė­rė­jo prie Že­mai­tės gim­na­zi­jos žy­din­čiu sa­ku­rų so­de­liu ir bend­ra­vo su ra­jo­no me­ru. Su­si­ti­ki­mo me­tu am­ba­sa­do­rius pa­ža­dė­jo įsi­klau­sy­ti į pra­šy­mą ir su­ras­ti Že­mai­ti­jos sos­ti­nei mies­tą par­tne­rį Te­kan­čios Sau­lės ša­ly­je. Juo la­biau kad Ja­po­ni­jo­je yra Ku­ma­mo­to pre­fek­tū­ra, ku­rios sim­bo­lis ir­gi meš­ka („ku­ma“ ja­po­niš­kai ir reiš­kia meš­ką). Tad, am­ba­sa­do­riaus nuo­mo­ne, vie­nas ku­ris iš pre­fek­tū­ros mies­tų mie­lai drau­gau­tų su tel­šiš­kiais.

Sve­čiai tra­di­ciš­kai bu­vo vai­ši­na­mi su­šiais, ja­po­niš­kais tra­di­ci­niais val­giais ir įvai­rių rū­šių sa­ke. Bu­vo ir eu­ro­pie­tiš­kų gė­ri­mų bei už­kan­džių.

Priė­mi­mo me­tu su­šius ga­mi­no ir jais vai­ši­no sve­čius am­ba­sa­dos re­zi­den­ci­jos vir­tu­vės še­fas. Nors su­šis at­ro­do vi­siš­kai pa­pras­tas ir leng­vai pa­da­ro­mas pa­tie­ka­las, ta­čiau kai jį pa­ruo­šia tik­ras pro­fe­sio­na­las – bū­na ge­ro­kai ska­nes­nis.

Ja­po­nų fir­mos ir pre­fek­tū­ros rek­la­ma­vo sa­vo įdo­my­bes ir pro­duk­ci­ją.

Dau­ge­liui bu­vo ma­lo­nu su­si­tik­ti po il­go­kos be­ne tre­jų me­tų per­trau­kos.

Kos­tas AN­TA­NAI­TIS