1913-ųjų metų sausio šeštą dieną Sarakų kaime pasaulį krykštavimu pasveikino maža mergaitė Stanislava. Metus keitė dešimtmečiai, jubiliejai – vienas kitą, ir štai sekmadienį viešvėniškė Stanislava Mitkienė atšventė garbų šimtąjį jubiliejų.
Sarakų kaime su mama ir patėviu augusios Stanislavos gyvenimas nebuvo rožėmis klotas. Sulaukusi dvidešimt dvejų metų, išvaizdi mergina ištekėjo už ūkininko Antano Mitkaus, pora susilaukė dviejų atžalų: Genovaitės ir Konstantino. Tačiau ilgai džiaugtis santuokiniu gyvenimu neteko: būdama dvidešimt aštuonerių metų, Stanislava liko našlė. Moteris nepalūžo, nes reikėjo užauginti vaikus: dukrai tuo metu buvo ketveri, sūnui – tik dveji metukai.
Antrosios šeimos našlė nesukūrė: pati augo su patėviu, nors jis buvo geros širdies žmogus, savo vaikams svetimo vyro į namus parvesti nenorėjo. Moteris dirbo kolūkyje, laisvalaikiu mėgdavo megzti.
Kai atrodė, kad gyvenimas jau stoja į savo vėžes, likimas Stanislavai atsiuntė dar vieną išbandymą – mirė sūnus.
Didžiausia moters atrama tapo dukra Genovaitė. Jai susilaukus penkių atžalų, Stanislava metė darbus ir augino anūkus. Jubiliatė gali pasidžiaugti ir 8 proanūkių draugija.
Motinos ir dukros ryšys labai stiprus: kartu jos gyvena visą savo gyvenimą, Viešvėnuose – jau 33 metus. Šiandieną netgi miega viename kambaryje.
Septyniasdešimt penkerių metų jubiliejų minėsianti šimtametės dukra Genovaitė šypsosi prisimindama vyro žodžius: „Vedžiau vieną, o gavau dvi.“
Ilgaamžės dukra mamą švelniai vadina karaliene: senjorė gimusi Trijų karalių dieną, be to, buvo valdingo charakterio, labai tvarkinga.
Šimtąjį gimtadienį mininti senjorė devyniolika metų nekyla iš lovos. Artimieji prisiminė, kad iki aštuoniasdešimtmečio moteris buvo labai stipri, netgi daržus ravėjo.
Šiandieną didžiausia pagalbininke šimtametei tapusi ne tik dukra Genovaitė, bet ir anūkė Marytė Petrauskiene. Ji slaugo ne tik jubiliatę, bet ir insulto ištiktą tėvą.
Loading ...
