Mes pasitinkame Naujuosius metus, telšiškis Povilas Banys – antrąjį savo gyvenimo šimtmetį.
1912-aisiais gimęs ilgaamžis sveikatos būkle, humoro jausmu pralenkia keliasdešimčia metų jaunesnius senjorus. Su dukra ir žentu Durbino gatvėje gyvenantis telšiškis nebalnoja nosies akiniais, nes ir be jų gerai mato, nesiskundžia klausa ir jokiais sveikatos sutrikimais.
„Kai buvau jaunesnis, bijojau mirties, dabar – ne: žinau, kad jau laikas“, – sakė jubiliatas ir dėkojo Dievui už turiningą gyvenimą.
P. Banys sukaktį gali minėti šv. Kalėdų dieną, kurią gimė, arba pirmąją Naujųjų metų dieną, mat 1913 m. sausio 1 d. įrašyta jo gimimo liudijime. Įprastai ilgaamžis gimtadienius pamini prie šv. Kalėdų stalo. Tradicijos nekeitė ir šiemet – sakė, jog jubiliejaus proga specialiai nerengs puotos.
Šimtosios gyvenime žiemos sulaukęs telšiškis stebėtinai vikrus. Nors šypsodamasis pasakojo, kad prisėdęs lovon vargiai iš jos bepakyla, išties spraigo it šešiasdešimtmetis.
Paklaustas, ar neturi lazdos, šimtametis susimąstė: „Gal jau ir reikėtų nusipirkti…“
Per savo ilgą gyvenimą Povilas ligoninėje gulėjo tik porą kartų. Ilgaamžis nesiskundžia aukštu kraujo spaudimu ar kitais garbiam amžiui būdingais negalavimais. Senolis užsiminė, kad retkarčiais skrandį sopa, dėl to stengiasi nevalgyti rūgštaus maisto ir mėsos. Net gripas senjoro nėra suėmęs taip, kad tektų gulėti lovoje.
Išsaugoti gerą savijautą ir blaivų protą telšiškiui padėjo sveikas gyvenimo būdas. Šimtametis niekada nerūkė, o alkoholio per visus šimtą metų padaugino tik vieną kartą. „Branginau savo sveikatą“, – sukonkretino pašnekovas.
Ilgaamžio kalba pagardinta humoro prieskoniu. Fotografuojamas vis klausė, ar jau yra nušautas, svečius kvietė pašokti, svaidė sąmojį.
P. Banys – visų galų meistras. Jaunystėje, kaip ir tėvas, ėmėsi siuvėjo amato, po kariuomenės ir mokslų įsidarbino sanitariniu inspektoriumi, darbavosi kultūros namuose, dvidešimt metų iki pensijos dirbo Telšių konservų fabrike. Jau keturiasdešimt metų pašnekovas yra išėjęs užtarnauto poilsio. Svarsto, jog ne pro šalį būtų grįžti į darbą, tačiau akimirksniu persigalvoja: „Kad nėra reikalo dirbti.“
Laisvalaikiu šimtametis žiūri televiziją, klauso radijo, artimųjų parneštomis malkomis kūrena krosnį. Dažnai apsilanko bažnyčioje, kiekvieną sekmadienį pasipuošia kostiumu. Paklaustas, ar turi draugų, atsakė: „Turiu. Žentą.“
Senolis džiaugėsi puikiais santykiais su drauge gyvenančia dukterimi Regina Žemguliene ir jos sutuoktiniu. „Jei į „24 valandų“ laidą nesikreipiu, reiškia, viskas gerai“, – juokėsi senjoras.
Tėvą aplanko ir Telšiuose gyvenantis sūnus Povilas Banys, kasmet į Lietuvą iš Jungtinių Amerikos Valstijų parskrenda vyriausioji dukra Aldona Razmienė. „Pasisekė užauginti gerus vaikus, o kitų gyvenimuose kokių tik skandalų nebūna…“ – kalbėjo šimtametis.
Iš Tverų kaimo kilęs ir devynių vaikų šeimoje užaugęs P. Banys – ne vienintelis ilgametis giminėje. Jo mama mirė 93 metų, tėvas – 74, broliai gyveno bemaž iki devyniasdešimties. Ilgaamžis nuvyksta pas Palangoje gyvenantį brolį, Utenoje gyvena sesuo.
Nors gyvena jau šimtmetį, daug regėjo ir patyrė, P. Banys nesijaučia ypatingai: „Gimtadienis kaip gimtadienis.“
„Ačiū Dievui už duotus metus“, – sakė 7 anūkų ir 14 proanūkių sulaukęs šimtametis.
Loading ...
