Sausio 14 d., šeštadienį, 18.30 val. Žvejų rūmuose klasikinės muzikos gerbėjų laukia iškilmingas Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro koncertas „Lietuviais esame mes gimę“, skirtas Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečiui. Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro simfoninis orkestras ir choras, diriguojami vyriausiojo dirigento Tomo Ambrozaičio, taip pat teatro solistai Rita Petrauskaitė, Mindaugas Rojus ir Šarūnas Šapalas atliks įspūdingą programą, kurioje skambės svarbių Lietuvai ir Klaipėdos kraštui kompozitorių muzika – tiek gerai žinoma, tiek retai atliekama, tiek pajūryje pristatoma pirmą kartą.
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vyriausiojo dirigento Tomo Ambrozaičio sudarytoje koncerto programoje skambėsiantys kūriniai tarsi tiesia laiko tiltą, jungiantį Klaipėdos krašte daugelį amžių dominavusios vokiškos kultūros terpėje XX a. pradžioje sunkiai puoselėtus lietuvybės daigus su XXI a. pradžios Klaipėdoje kuriama šiuolaikinių lietuvių kompozitorių muzika. Savotiška įžangą į šią istorinio įvykio – lygiai prieš šimtą metų vykusio Klaipėdos sukilimo ir jo išprovokuoto Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos – įkvėptą programą taps lietuvių profesionaliosios muzikos pradininko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio (1875–1911) sukurtos simfoninės poemos „Miške“ (1900–1901) atlikimas. Yra žinoma, kad dar besimokydamas kunigaikščio Mykolo Oginskio dvaro orkestro mokykloje Plungėje, fleita šiame orkestre griežęs jaunasis Čiurlionis lankėsi Palangoje su koncertais. To paties kunigaikščio remiamas išvyko studijuoti į Varšuvos muzikos institutą ir jau po studijų sukūrė pirmą savarankišką, akademinių reikalavimų nevaržomą kūrinį orkestrui – laisvos sonatos formos simfoninę poemą „Miške“, kurią pateikė grafo M. Zamoiskio Varšuvoje paskelbtam kompozicijos konkursui tikėdamasis jį laimėti ir sukaupti lėšų tolesnėms studijoms Leipcigo koncervatorijoje. Konkurse poema pelnė tik „garbės atsiliepimą“ be piniginio apdovanojimo, tačiau užėmė reikšmingą vietą Lietuvos muzikos istorijoje kaip pirmoji lietuvių kompozitoriaus sukurta simfoninė poema, kurioje spalvingomis faktūromis išreiškiamas svetur išvykusio kompozitoriaus jaučiamas lietuviškų pušynų ilgesys.
Iš savo pirmtako lietuvių muzikinės kultūros raidos estafetę perims ir jo pramintais takais muzikoje vėliau eis dvylika metų už M. K. Čiurlionį jaunesnis muzikas, taip pat užaugęs mieste prie Nemuno (Seredžiuje), baigęs muzikos mokslus Varšuvos muzikos institute, vėliau studijavęs ir gyvenęs Sankt Peterburge. Tai ypatingai Klaipėdos krašto ir Lietuvos kultūrai nusipelnęs veikėjas Stasys Šimkus (1887–1943) – kompozitorius ir dirigentas, švietėjas ir ambicingas visuomenininkas, Klaipėdos muzikos mokyklos (dabar – Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorija) įkūrėjas ir pirmasis jos direktorius, įvairių chorinio draugijų ir Klaipėdos simfoninio orkestro steigėjas. Į koncerto programą įtraukta ištrauka iš jo simfoninės poemos „Nemunas“. „Tai šio koncerto ekskliuzyvas! 1930 metais parašytas kūrinys labai seniai ir tik kartą buvo atliktas filharmonijos orkestro (dabar – Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras). Atlikėjai nesiryžta imtis šio kūrinio, nes nelikę nei „Nemuno“ atlikimo įrašų, nei geros kokybės natų… Reikia pabarti lietuvius: visiškai nesaugome ir nesirūpiname savo muzikiniu palikimu. O gaila, nes šiuo kūriniu kompozitorius S. Šimkus bandė „išlaužti“ labai aukštą lyg,į pasiduodamas vokiškosios muzikos naujausiems vėjams“, – pasakoja Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vyriausiasis dirigentas Tomas Ambrozaitis. Beje, šioje poemoje panaudotos originalios Klaipėdos krašto liaudies dainų „Iš Kirijos miestužio, ant kadagio laivužio“ ir „Išein, išein jaunasis bernelis“ melodijos.
Kaip vargonininkas, tautinio chorinio judėjimo organizatorius ir chorvedys, S. Šimkus visą savo kūrybinį gyvenimą rūpinosi vokalinio repertuaro gausinimu, harmonizavo liaudies dainas, naudojo folkloro melodijas ir intonacijas originalioje kūryboje. Iš šios jo kūrybinio palikimo dalies koncerte skambės harmonizuotos lietuvių liaudies dainos „Tamsioj naktelėj“ ir „Anoj pusėj Dunojėlio“, taip pat jo originali daina „Kur bakūžė samanota“ Prano Vaičaičio žodžiais, dėl savo nepaprasto populiarumo tapusi kone liaudies dainų repertuaro dalimi. Jas kartu su orkestru atliks solistai Rita Petrauskaitė ir Mindaugas Rojus.
Istorinei progai skirtoje programoje neapsieita ir be kitos populiarios S. Šimkaus dainos – patriotinės giesmės chorui „Lietuviais esame mes gimę“, tapusios ir visą koncerto programą įvardijančiu šūkiu. Neoficialiu Mažosios Lietuvos himnu ir realiu pretendentu į Lietuvos Respublikos himną šalia Vinco Kudirkos „Tautiškos giesmės“ laikytai dainai kompozitorius pasirinko šiek tiek pakeistą ir sutrumpintą Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjo, poeto, poligloto Jurgio Zauerveino (Georg Sauerwein) eilėraštį „Lietuv’ninkai mes esam gimme“, pirmąkart išspausdintą laikraštyje „Lietuviška ceitunga“ 1879 metais. Šis tekstas tarp jaunųjų lietuvininkų buvo žinomas ir giedamas pritaikant skirtingas melodijas jau nuo XIX a. 9 dešimtmečio, tačiau išpopuliarėjo būtent S. Šimkaus sukurta ir 1912 m. Sankt Peterburge išleista daina, kurią caro valdininkai vadino „blogesne net už „Marselietę“! Be jos iki šiol neapsieina nė viena lietuvių dainų šventė.
XXI amžiaus Klaipėdos muzikinei kultūrai koncerte atstovaus du šiame mieste gyvenantys ir kuriantys kompozitoriai – Loreta Narvilaitė ir Vladimiras Konstantinovas. Šiuo metu jie abu kuria muziką istorijų operai „Klaipėda“, kurios premjera įvyks III-iajame Klaipėdos festivalyje 2023-iųjų vasarą. Koncerto klausytojai pirmieji išgirs fragmentą iš Loretos Narvilaitės kuriamos operos dalies. Ją atliks KVMT choras, orkestras, solistai Rita Petrauskaitė ir Šarūnas Šapalas. Vladimiras Konstantinovas koncerto programai pasiūlė kitą savo kompoziciją – 2022 metais sukurtą simfoninę pjesę „Jau aušt aušružė“. „Tai pjesė Klaipėdos krašto dainos motyvais. Tarp atlikėjų yra ir choras, tačiau ne kaip „nešančioji konstrukcija“, o veikiau kaip orkestro skambesio atspalvis“, – atskleidžia kompozitorius.
Vokiškąjį Klaipėdos krašto kultūros dėmenį primins koncerto pabaigoje KVMT simfoninio orkestro ir choro atliekama Carlo Orffo kantatos „Carmina Burana“ (1935–1936) pirmoji dalis „O Fortuna“. „Iš „O Fortuna“ skambesio pažinsite, kokie muzikos vėjai prieš šimtmetį vyravo Europoje. Ši muzika – lyg vokiškojo periodo Klaipėdoje simbolis. Apie amžinąjį gyvenimo ratą pasakojanti C. Orffo kantata mums primena Klaipėdos krašto patirtis: įvykiai keičia vieni kitus – perversmai, karai, kovos. Bet nepaisant nieko gyvenimas tęsiasi!“, – sako maestro Tomas Ambrozaitis. Šis kūrinys taip pat anonsuoja vasarą vyksiantį III-iąjį Klaipėdos festivalį, kuriame numatoma kantatos sceninio pastatymo premjera Klaipėdos elinge.
Kviečiame paminėti Klaipėdos krašto prijungimo 100-metį su klasikine muzika! Šiai progai Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras parengė Klaipėdos praeitį ir dabartį jungiančią teminę programą „Lietuviais esame mes gimę“, kurią klausytojams pristatys sausio 14 d., šeštadienį, 18.30 val. Klaipėdos kultūros centro Žvejų rūmų Didžiojoje salėje. Bilietus į koncertą platina bilietai.lt.
KVMT informacija
Loading ...
