Trem­ties pri­si­mi­ni­mai – lyg nuei­tas erš­kė­čių ke­lias

Spa­lio 13-ąją Ši­la­lės ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės vie­šo­jo­je bib­lio­te­ko­je vy­ko Ši­la­lės gar­bės pi­lie­tės, poe­tės Te­re­sės Ūk­sie­nės su­da­ry­tos kny­gos „Erš­kė­čių ke­liu“ de­vin­to­jo to­mo pri­sta­ty­mas. Kny­go­je ap­ra­šy­ti žmo­nių li­ki­mai ir iš­gy­ve­ni­mai, skau­džios is­to­ri­jos apie trem­tį.

Pir­ma­sis to­mas tuo pa­čiu pa­va­di­ni­mu bu­vo iš­leis­tas 1996 m. Jį su­da­rė M. Alū­zai­tė-Ku­li­čaus­kie­nė, dau­ge­liui ži­no­ma par­ti­za­nės Al­do­nos sla­py­var­džiu. Au­to­rė tu­rė­jo vil­ties pa­reng­ti ir ant­rą­ją kny­gą. Po M. Alū­zai­tės-Ku­li­čaus­kie­nės mir­ties jos pra­dė­tą dar­bą tę­sia ši­la­liš­kiai, ku­riuos su­bū­rė Lie­tu­vos po­li­ti­nių ka­li­nių ir trem­ti­nių są­jun­gos (LPKTS) Ši­la­lės fi­lia­lo pir­mi­nin­kė T. Ūk­sie­nė.

Su di­de­le at­sa­ko­my­be pa­ruoš­tas lei­di­nys sau­go Lie­tu­vos is­to­ri­jos at­mi­ni­mą ir liu­di­ja lie­tu­vių tau­tos stip­ry­bę, mei­lę sa­vo Tė­vy­nei ir lais­vės troš­ki­mą. Mū­sų ma­žai Lie­tu­vė­lei te­ko pa­tir­ti neap­sa­ko­mai di­de­les kan­čias. Kiek nie­kuo ne­kal­tų žmo­nių ta­po ne­gir­dė­to smur­to ir kan­čių sim­bo­liu. Nie­kas ne­ži­no­jo, ką jau­tė tre­mia­mie­ji, kai juos at­plė­šė nuo Lie­tu­vos.
Tai bu­vo ne tik kny­gos pri­sta­ty­mas, bet ir la­bai svar­bus vi­suo­me­nei ren­gi­nys, pri­me­nan­tis dar vi­sai ne­se­ną is­to­ri­ją. LPKTS Ši­la­lės fi­lia­lo ta­ry­bos kvie­ti­mu kny­gos pri­sta­ty­me da­ly­va­vo LKPTS Tel­šių fi­lia­lo at­sto­vai. Ren­gi­nio me­tu ne­trū­ko šil­tų svei­ki­ni­mų, mu­zi­kos kū­ri­nių, pra­smin­gų ei­lių. Jį ve­dė Ši­la­lės ra­jo­no li­te­ra­tų klu­bo „Vers­mė“ pre­zi­den­tė S. Mi­nu­tai­tė. Klau­san­tis skai­to­mų ir ins­ce­ni­zuo­tų kny­gos „Erš­kė­čių ke­liu“ iš­trau­kų, ne­va­lin­gai iš­tryš­ko aša­ra, ku­ri rie­dė­jo iš gai­les­čio, siau­bo, skaus­mo…

Su­si­ti­ki­mą už­bai­gė skai­to­vės pa­sa­ko­ji­mas apie ma­žos mer­gai­tės pa­tir­tį, kai ją su vi­sa šei­ma iš­trė­mė į Si­bi­rą. Grau­du bu­vo klau­sy­tis jos iš­gy­ve­ni­mų, ma­tant, kaip pa­na­šaus am­žiaus pa­sa­ko­to­jos anū­kė tuo me­tu sė­dė­jo ant se­no la­ga­mi­no ir vė­rė ant smil­gos rau­do­nas uo­gas, ku­rias vė­liau pa­do­va­no­jo Te­re­sė­lei – taip T. Ūk­sie­nę švel­niai va­di­na kraš­tie­čiai.
Nuo­šir­džiai dė­ko­ja­me ger­bia­mai T. Ūk­sie­nei už di­de­lę do­va­ną mums vi­siems ir džiau­gia­mės, kad šio­je kny­go­je pa­skelb­ti bu­vu­sios par­ti­za­nų ry­ši­nin­kės, Ko­mi­jo­je ka­lė­ju­sios LPKTS Tel­šių fi­lia­lo na­rės Ele­nos Zab­loc­ky­tės-Kaz­laus­kie­nės pri­si­mi­ni­mai.

Ma­nau, kad mes ir bū­si­mos kar­tos neuž­mirš Si­bi­ro pla­ty­bė­se ken­tė­ju­sių tau­tie­čių. Tai mū­sų pa­rei­ga.

LPKTS Tel­šių fi­lia­lo na­rė Re­gi­na ŪKE­LY­TĖ