Vicemeras ragina ūkininkus tvarkyti susidėvėjusias melioracijos sistemas

„Važinėjant po rajoną dažnai tenka matyti laukuose, pievose dideles balas. Pastarosios išdžiūsta vėlai, tad ir su darbais ūkininkai dažniausiai pavėluoja. Visa tai dėl pasenusių ir susidėvėjusių melioracijos sistemų. Rimto remonto Telšių rajone jos nematė dešimtmečius“, – kalbėjo Telšių rajono savivaldybės mero pavaduotojas Petras Kuizinas. Vicemero teigimu, šiandien ūkininkai turi galimybę pasirūpinti ne tik investicijomis į savo žemės ūkio techniką, bet ir į žemės, kurią jie dirba, kokybę.
Telšių rajono savivaldybės mero pavaduotojo P. Kuizino teigimu, šiandien rajono ūkininkai turi galimybę pasinaudoti Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (KPP) priemonės „Žemės ir miškų ūkio veikla ir jos infrastruktūra“ veiklos srities „Žemės ūkio vandentvarka“ skiriamu finansavimu ir susitvarkyti savo žemėje esančias melioracijos sistemas.
„Šiandien žemės ūkio paskirties žemės, kuri priklausytų valstybei, praktiškai nebėra – visa atsidūrusi privačiose rankose, o kartu su ja ir melioracijos sistemos, – kalbėjo P. Kuizinas. – Dėl pastarųjų ilgai buvo sprendžiama, kokią reikia parengti tvarką, kad šalies ūkininkai, pasinaudodami ES parama, jas susitvarkytų, nes nei iš Savivaldybės biudžeto lėšų, nei iš Valstybės lėšų melioracijos sistemų, esančių privačiose žemėse, tvarkyti negalima. Buvo nutarta, kad ES paramos galės siekti melioracijos sistemų naudotojų, t. y. ūkininkų, asociacijos.“
Kol kas, anot P. Kuizino, Telšių rajone susikūrusios tik keturios ūkininkų asociacijos – Upynoje, Baltininkuose ir dvi Mitkaičiuose. Dar viena netrukus turėtų įsisteigti Nevarėnuose.
„Šiais metais prasidėjo 3 projektai, kurių kiekvieno vertė siekia daugiau nei 1 mln. Lt, – kalbėjo Telšių rajono savivaldybės mero pavaduotojas. – Juos įgyvendinant bus atnaujintos susidėvėjusios melioracijos sistemos.“
Įgyvendinant minėtus projektus, asociacijos nariai turėjo pridėti 10 proc. savų pinigų. „Siekiant paspartinti šiuos procesus rajone, buvo nuspręsta asociacijos dalį padengti iš Savivaldybės biudžeto. Tačiau ar pakaks biudžete pinigų vėlesniems projektams, sunku pasakyti“, – svarstė vicemeras.
Be to, pagalbos ranką ūkininkams ištiesė Telšių rajono savivaldybės administracijos Kaimo plėtros skyrius, kuris padėjo paruošti projekto dokumentaciją.
P. Kuizino teigimu, patį puikiausią šios programos pavyzdį galima išvysti Upynos seniūnijoje. Čia trys ūkininkai: Arūnas Usis, Alvydas Skiotys bei Jonas Živatkauskas, susibūrę į asociaciją bei gavę finansavimą, jau tvarko savo laukų melioracijos sistemas: 85,36 ha plote valomi grioviai, rekonstruojamos pralaidos, įrengiami drenažo rinktuvai, sausintuvai, vandens nuleistuvai, kontroliniai požeminiai šuliniai ir kt.
Pakalbinti „Telšių ŽINIŲ“ ūkininkai teigė, kad informaciją apie galimybę pasinaudoti ES lėšomis melioracijos sistemoms rekonstruoti, jie rado internete: „Kilo mintis, o vėliau ir iniciatyva. Įkūrėme asociaciją, Savivaldybė mums padėjo parengti projekto dokumentus. Taip viskas ir pajudėjo.“
Į klausimą, ar nebūtų apsigalvoję įgyvendinti projekto, jeigu 10 proc. būtų tekę pakloti iš savo kišenės, upyniškiai atsakė, kad ne: „Vienaip ar kitaip mes kiekvienais metais išleisdavome po 5–6 tūkst. Lt melioracijoms sistemoms tvarkyti. Tačiau atėjo tas laikas, kai smulkaus tvarkymo nebeužteko. Laukuose, pievose tyvuliuodavo pelkės, o kol jos išdžiūdavo, smarkiai pavėluodavo visi darbai…“
„Kiekvienais metais melioracijos sistemų būklė vis blogėja, – kalbėjo Telšių rajono savivaldybės mero pavaduotojas P. Kuizinas. – Mano žiniomis, pagal minėtą programą ES lėšų dar yra daug, tačiau norinčių jomis pasinaudoti – vos keletas. Tai puiki galimybė tiek stambiems, tiek smulkiems ūkininkams, susiburiant į asociacijas, pasinaudoti jomis, juo labiau kad prisidėti reikia vos 10 proc. Žmonės tebegalvoja, kad melioracijos sistemomis rūpinasi valdžia. Savivaldybė sulaukia nemažai prašymų, netgi piktų pagrūmojimų, kad vienur ar kitur apsėmė bulves ar pan. Tačiau ji privačiose žemėse nieko negali daryti – tai savininkų reikalas.“