Ketvirtadienį ir penktadienį ant kojų buvo sukeltos didžiulės pareigūnų pajėgos: išėję į mokyklą, be žinios dingo du nepilnamečiai vaikinai. Jų paieškai buvo pasitelktas netgi kinologų šuo.
Dingusiųjų artimieji, praleidę bemiegę naktį, jau nebesitikėjo išvysti jaunuolių gyvų: svarstė pagrobimo, savižudybės ir kitas versijas.
Penktadienį per pietus abu Viešvėnų pagrindinės mokyklos moksleiviai buvo rasti.
Ketvirtadienį ryte, apie 8 val. septintokas Artūras B. ir devintokas Gražvydas M. išsiruošė į pamokas Viešvėnų pagrindinėje mokykloje.
Apie 17 val., nesulaukę moksleivių, artimieji kreipėsi į teisėsaugą. Tą patį vakarą buvo pradėta nepilnamečių paieška.
Nebuvo draugai
Penkiolikmetis Gražvydas yra kilęs iš Panevėžio, ten gyvena jo mama. Viešvėnuose jaunuolis jau keletą metų gyvena pas savo mamos tetą. Dėl to buvo svarstoma, galbūt abu vaikinai išvyko į Panevėžį. Buvo tikrinami autobusų grafikai, apie dingimą informuoti kitų miestų pareigūnai.
Gražvydo mama naktį iš ketvirtadienio į penktadienį tiesiai iš ligoninės Klaipėdoje atskubėjo į Viešvėnus. Ji bei Artūro mama Elena neigė prielaidą, kad vaikinai galėjo autobusu ar kita transporto priemone išvykti toliau nuo namų – esą abu nė karto nėra keliavę keleiviniu transportu.
Be to, abu vaikinai nebuvo draugai, gyveno tolokai vienas nuo kito, tad artimieji netikėjo, kad jie gali būti drauge.
Artūro šeima turi giminių Šiauliuose, taigi pareigūnai ieškojo vaikinų pakeliui į šį miestą, taip pat kelyje į Klaipėdą.
Buvo kalbama, kad vienas iš vaikinų su savimi turėjo apie 100 Lt.
Dingusiojo mama Elena pasakoja, kad sūnus iki šiol niekada nebuvo išėjęs iš namų nepranešęs, kur eina. Niekada nevėluodavo. Jei norėdavo susitikti su draugu, mama nuveždavo jį prie „Maximos“ ir parveždavo. Šios aplinkybės ir privertė artimuosius galvoti apie blogiausia. Šeima vaikino ieškojo net miškuose, svarstė, galbūt jis savo noru pasitraukė iš gyvenimo.
Įsėdo į automobilį
Pareigūnai apklausė Viešvėnų pagrindinės mokyklos moksleivius, mokytojus, dingusiųjų draugus.
Viena mergaitė paliudijo, jog, eidama į pamokas, pamatė, kad Gražvydas ir Artūras įsėdo į „Renault Scenic“ markės automobilį. Mašina esą atvažiavo nuo Luokės pusės. Tokią pačią mašiną turi Artūro tėvai, taigi artimieji svarstė, galbūt vaikinai į ją įsėdo suklydę.
Taigi, bene svariausia dingimo prielaida tapo pagrobimas.
Ieškoti dingusių moksleivių į Telšių rajoną iš Plungės atvyko kinologas su šunimi. Keturkojui nepavyko užuosti berniukų pėdsakų.
Berniukai rasti
Penktadienį nuo ryto Viešvėnų centre rinkosi būriai pareigūnų, žurnalistų, moksleiviai, dingusiųjų artimieji.
Artūro tėvai ir septyniolikmetė sesuo braukė graudžias ašaras ir nebesitikėjo išvysti vaikino gyvo.
Maždaug apie 10.30 val., poniai Elenai bendraujant su „Telšių ŽINIOMIS“, suskambo jos mobilusis telefonas. Moteris keletą kartų pasitikslino, ar gerai išgirdo, jog berniukai rasti.
Išgirdusi džiugią žinią, moteris graudžiai pravirko – sakė, jog nebeturėjo vilties išvysti sūnaus gyvo. Nurimusi moteris kalbėjo, jog sūnaus už tokį poelgį nebaus, tiesiog pamažu bandys kalbėtis apie tai, kas įvyko.
Pirmasis buvo surastas Artūras. Jį, einantį keliu, pamatė automobiliu važiavusi Viešvėnų pagrindinės mokyklos rūbininkė.
Gražvydas buvo rastas Panevėžyje pas giminaičius.
Dėl įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas. Taigi policija nekomentuoja, kur vaikinai praleido laiką.
„Ieškojo kaip prezidentų vaikų“, – pagyrų policijos pareigūnams negailėjo aplinkiniai.
Kiek žinoma, paaugliai naktį iš ketvirtadienio į penktadienį praleido miške. Su savimi jie turėjo miegmaišius.
Moksleiviai į namus ketino negrįžti savaitę. Savo pabėgimą jie paaiškino tuo, jog artimieji verčia mokytis.
Psichologo komentaras
„Paauglystė – toks amžius, kai norisi laužyti taisykles, nepaklusti autoritetams, išbandyti tai, kas draudžiama, kas skirta suaugusiesiems. Taigi, konfliktų tarp tėvų ir vaikų natūraliai padaugėja. Jeigu iki paauglystės tarp tėvų ir vaiko nebuvo emociškai šiltų santykių, konfliktai gali tapti drastiški, o vaikų elgesys kraštutinis.
Šiuo atveju vaikai savo elgesiu norėjo kažką įrodyti, galbūt įtvirtinti savo taisykles. Akivaizdu, kad tėvelių naudojami drausminimo būdai neefektyvūs, todėl reikia ieškoti naujų. Paprastai tokioje situacijoje itin paveikus nestandartinis, neįprastas tėvų elgesys.
Nereaguoti, apsimesti, kad nieko neįvyko, nerekomenduočiau. Tėvų demonstruojamas abejingumas gali išprovokuoti dar ekstremalesnį vaikų elgesį, tai gali būti pavojinga pačių paauglių sveikatai“, – teigia psichologė Lidija Stonienė.