Tikroji situacija Telšių regiono atliekų tvarkymo sistemoje

Telšių regiono atliekų tvarkymo sistema yra labai svarbi visam regionui ir jo gyventojams. Vis dėlto tiek viešojoje erdvėje, tiek oficialiuose susitikimuose sklando netiksli arba tik dalinė informacija apie susiklosčiusią situaciją, susijusią su „Telšių regiono atliekų tvarkymo centru“ (toliau – TRATC) ir mano vadovaujama bendrove „Veistas“.

Tam, kad situacija būtų nušviesta objektyviai bei aiškiai, noriu pateikti tikruosius faktus gyventojams ir įmonėms, o kartu viešai prašau suteikti galimybę atvykti į savivaldybių tarybų posėdžius, kur detaliau galėčiau pristatyti šį klausimą ir jo sprendimo būdus. Tai yra itin svarbu, nes dėl susidariusios situacijos visų pirma kenčia regiono gyventojai ir įmonės.

UAB „Veistas“ direktorius Deividas Miškinis

Per dideli įrenginiai

TRATC-as ir „Veistas“ šiuo metu susitinka ne viename teismo posėdyje. Kokia priežastis? Ji yra ne viena, tačiau galiausiai visos jos turi vieną paaiškinimą – atliekų mechaninio ir biologinio apdorojimo (toliau – MBA) įrenginiai yra pastatyti per dideli. Regione paprasčiausiai nėra tiek atliekų, kiek buvo planuota, ir artimiausiu metu jų nebus pakankamai. Kodėl buvo nuspręsta statyti būtent tokio dydžio MBA įrenginius, mes nežinome, nes, keliant šį klausimą, mums buvo tiesiog pasakoma: „Nesikiškite, čia ne jūsų reikalas.“

Įrenginiai pastatyti 49 570 tonų atliekų kiekiui, o realiai per šiuos keletą metų buvo pristatoma tik apie 31 000–32 000 tonų, t. y. apie 40 proc. mažiau. Tačiau fiksuotos sąnaudos niekur nedingsta – per didelius įrenginius vis tiek reikia išlaikyti. Maža to, dėl per mažo atliekų kiekio susidaro per mažai dujų, kurių nepakanka, kad elektros energijos gamyba kogeneracinėje elektrinėje būtų nenuostolinga. Todėl, nenorėdami dar labiau didinti nuostolių, elektros negaminame.

Tad TRATC-o direktoriaus Vidimanto Domarko viešas nusistebėjimas, kodėl „Veistas“ reikalauja padengti pajamas už nepagamintą elektros energiją, jeigu ji jiems ekonomiškai nenaudinga, parodo, kad V. Domarkas arba nesupranta, ką kalba, arba sąmoningai manipuliuoja faktais.

Atliekų tvarkymo mokesčio augimas

Logiška, kad per dideli įrenginiai ir per mažas atliekų kiekis lėmė, jog jau po poros metų „Veistas“ paprašė perskaičiuoti ir padidinti atliekų tvarkymo mokestį. Atkreipiame dėmesį, kad mokestis perskaičiuojamas dėl su „Veistu“ nesusijusių aplinkybių ir pagal paslaugų sutartyje paties TRATC-o suformuluotą metodiką, kurios „Veistas“ neturi jokios galios pakeisti. Tą, beje, patvirtino ir teismai, nurodydami, kad „Veisto“ perskaičiavimas atliktas teisėtai, laikantis sutarties ir metodikos – „Veistas“ laimėjo jau ne vieną teismą dėl mokesčio padidinimo.

Mums taip pat nepatinka, kad turime didinti atliekų tvarkymo mokestį. Mes tiesiog norime dirbti savo darbą, o ne minti teismų slenksčius, tačiau esame priversti tai daryti, norėdami išgyventi.

Galimybės sumažinti mokestį

Suprasdami, kad atliekų nepadaugės, o įrenginiai yra pastatyti tokie, kokie pastatyti, mes nuolat galvojame ir ieškome būdų, kaip būtų galima pasiekti, kad mokestis nedidėtų ar net sumažėtų. Savo idėjas ir pasiūlymus išdėstėme spalio mėnesį savivaldybėms atsiųstame rašte. Sprendimas aiškus, kaip ir problema – negalėdami sumažinti sąnaudų, kurios yra fiksuotos, mes galvojame būdus, kaip padidinti pajamas.

Mums kelia susirūpinimą TRATC-o vadovo V. Domarko veiksmai mūsų atžvilgiu. Užuot abi sutarties šalys susėdusios ir diskutavusios, kaip išspręsti situaciją, nuolat sulaukiame puolimo, neva norime nevykdyti sutarties ar papildomai pasipinigauti. Nuolatos ieškoma būdų, kaip dar labiau pakenkti bendrovės veiklai: atsisakoma priimti stabilatą, kuris reikalingas sąvartyne esančioms atliekoms perdengti, nusprendžiama į MBA įrenginius nebesiųsti žaliųjų atliekų, taip dar labiau sumažinant atliekų kiekį, ir t. t.

Reikia pasakyti, kad būtent TRATC-as nevykdo savo sutartyje nurodytų įsipareigojimų ir nepateikia planuoto kiekio atliekų, o mes tik bandome ieškoti sprendimo. Ar Lietuvos valstybėje leidžiama nesilaikyti sutarties, šiuo atveju „Telšių regiono atliekų tvarkymo centrui“?

Mes suprantame, kad planuoto atliekų kiekio tiesiog nėra, tačiau šis klausimas turi rūpėti pirmiausia TRATC-ui, užsakiusiam pastatyti 49 570 tonų pajėgumo gamyklą ir įpareigojusiam „Veistą“ paslaugų kainą paskaičiuoti 49 570 tonų atliekų kiekiui. Taigi pirmiausia TRATC-as turi galvoti, kaip išspręsti problemą, kompensuojant kiekius. Tad ūkiškas žmogus gilintųsi į visus pasiūlymus ir galimybes, o ne viešai kaltintų nebūtais dalykais kitą sutarties pusę, kuri ateina į pagalbą.

Sutarties nutraukimas situacijos nepakeis

Viešumoje dažnai pateikiama, kad situacijos sprendimas yra sutarties nutraukimas. Deja, bet kitas operatorius – ar tai būtų privati bendrovė, ar pats TRATC-as – pačių MBA įrenginių nepakeis ir atliekų nepagausins. Fiksuotos sąnaudos ir kiti iššūkiai niekur nedings.

Stebuklų nebūna, neišvengiamai reikės priimti sprendimus, panašius į tuos, kuriuos siūlėme savo minėtame rašte prieš porą mėnesių, arba dirbti nuostolingai ir tą nuostolį perkelti ant gyventojų pečių.

Tad arba sutarties nutraukimo šalininkai gyvena iliuzijomis ir nesupranta realios situacijos, arba manipuliuoja savivaldybių tarybų narių ir viešąja nuomone, sąmoningai siekdami tikslų, kurie mums nėra žinomi.

Suprantu, kad raštu sudėtinga detaliai paaiškinti situaciją, todėl kreipiausi į Telšių regiono savivaldybių tarybų narius su prašymu suteikti galimybę pasisakyti savivaldybių tarybų posėdžiuose ir pateikti detalesnę informaciją ir sprendimus.

R-288