Gyventojo prašymas apriboti greitį sodininkų bendrijoje „Draugystė“

Kreipiuosi į Jus su pilietišku prašymu padėti išvengti nelaimių – vaikų sužalojimų ar, neduokdie, mirčių. Pas mus taip įprasta nuo seno: tik tada, kai atsitinka nelaimė, prasideda kaltininkų paieškos, kaltės mėtymas vieniems ant kitų, o geriausiai – ant mirusiojo.
Problema tokia: yra Telšiuose Siraičių gatvė, kuri pasideda nuo Plungės g., eina  per  sodininkų bendrijos „Draugystė“ vidurį ir tęsiasi iki pat geležinkelio. Soduose nuolat gyvena daug žmonių – jie pabėgo iš miesto nuo mokesčių naštos, nori turėti nepriklausomą būstą. Didžiąją dalį naujakurių sudaro jaunos šeimos, auginančios mūsų pamainą.
Jau anksčiau rašiau, kad soduose būtinas policijos patruliavimas. Prie įvažiavimo į sodų teritoriją tarpuvartėje ar prie kapinių autobusų stotelės padaužos atiminėja rankinukus iš moterų – ypač baisu rudenį ir žiemą, kai anksti temsta, tada 600 m atkarpa būna išties pavojinga. Ne kartą dėl to kreipiausi, bet kam tai rūpi! Jeigu laidai – sodininkų bendrijos, tai elektra – ne, jei stulpai yra sodininkų, tai lemputės – ne…
Tik įvažiavus į „Draugystę“, nuo bendrijos įkūrimo kabo surūdijęs, medžių šakomis apaugęs greičio ribojimo ženklas – 20 km per val. Su kaimynu bandėme tvarkyti. Ne kartą kreipiausi į policijos pareigūnus, kurie Plungės g. gaudo greičio mėgėjus, rodžiau, aiškinau padėtį. „Čia mums nepriklauso, čia ne mūsų reikalas“, – atsakė eismo kontrolieriai. Išvardijo man visą litaniją institucijų, kur aš turiu kreiptis, kad būtų įteisinta ribojamo greičio zona – jų aš iki gyvenimo pabaigos neapeisiu… Mano nuomone, tai turėtų rūpėti policijos pareigūnams. Baugu žiūrėti, kai vasarą, per atostogas mažieji sodo gyventojai susirenka ties plačia centrine gatve žaisti su kamuoliu ar važiuoja dviračiais, ir tada gatve didžiuliu greičiu pralekia automobilių asai. Iki nelaimės  – vienas mirksnis.
Tikiuosi, kad mano informacija pabudins valdžios vyrų humaniškumą – sodininkų bendrijoje „Draugystė“ bus pastatytas greičio ribojimo ženklas, ir mes išvengsime skaudžių pasekmių.
Ir dar. Manau, kad Architektūros skyriaus vedėjas Algirdas Žebrauskas, ypač besirūpinantis Masčio ežero vandens švarumu, bet noriu priminti, kad jis visai pamiršo  prie naujųjų miesto kapinių suprojektuoti autobusų stotelėje stoginę, kur keleiviai galėtų pasislėpti nuo lietaus, šalčio ar kaitros.
Prašau, atsigręžkite į paprastą žmogų!