Žmonių vartotojiškumas kelia didelių iššūkių planetai, dėl taršos nyksta miškai, žūsta gyvūnai, prastėja žmonių sveikata. Norint jų išvengti, rekomenduojama keisti įpročius – rinktis gamtai draugiškesnį transportą, mėsos patiekalus keisti soja ar vabzdžiais, o apsipirkti keliauti su daugkartiniu maišeliu. Svarbus vaidmuo atitenka ir verslams, kurie darosi vis atsakingesni – kuria alternatyvas, padėsiančias žmonėms keisti įpročius ir saugoti save bei planetą.
Mobilumo ateitis – elektromobiliai
Benzinu ar dyzeliu varomi automobiliai yra viena populiariausių transporto priemonių, tačiau ir vienas didžiausių taršos šaltinių. Skaičiuojama, kad tipinis keleivinis automobilis per metus į atmosferą išmeta apie 4,6 tonų CO2 dujų, kurios turi didžiausią įtaką klimato šilimui. JAV mokslininkai apskaičiavo, kad norint išvengti automobilių daromos žalos Amerikoje, kasmet reikėtų pasodinti po naują mišką, kurio plotas siektų Naujosios Meksikos valstijos dydį.
Nereikėtų pamiršti ir apie automobilių daromą žalą žmonių sveikatai. Anot klimatologų, dyzeliu varomi automobiliai teršią orą labiausiai ir turi neigiamą poveikį žmonių sveikatai. Nors mažomis koncentracijomis ir atvirose erdvėse CO2 žmogui nėra pavojingas, automobilių išmetamosiose dujose yra ir daug kitų toksiškomis savybėmis pasižyminčių cheminių komponentų. Tarp jų: anglies monoksidas, natrio ir sieros oksidas, angliavandeniliai, benzenas ir įvairios kietosios dalelės. Visos jos didina oro taršą ir gali sukelti ar pabloginti žmonių sveikatos problemas.
Siekiant mažinti neigiamą transporto poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai, vis labiau skatinamas įprastų automobilių keitimas elektriniais ar hibridiniais. Ši alternatyva mažiau teršia aplinką ir turi mažesnį poveikį aplinkai. Be to, elektromobiliai yra tylesni ir dažnu atveju taupesni. Jų technologijos toliau tobulinamos, o iki 2035 metų Europos Sąjunga planuoja visai uždrausti automobilių su vidaus degimo varikliais pardavimą. Tad transporto ateitis neabejotinai yra susijusi su elektromobiliais. Negana to, fiziniai ir juridiniai asmenys, planuojantys įsirengti elektromobilių įkrovimo stotelę, gali pasinaudoti valstybės teikiama parama.
Alternatyvos kenksmingoms cigaretėms
Mažesnį poveikį sveikatai ir aplinkai darančių alternatyvų paieškos yra svarbios ir kalbant apie vieną labiausiai paplitusių žalingų įpročių – rūkymą. Kasmet apie 8 mln. gyvybių nusinešančios cigaretės yra tikras nuodų koncentratas. Degant cigaretei išsiskiria apie 7 tūkst. skirtingų cheminių medžių, dalis jų žmogui yra toksiškos. Tarp jų – dervos, anglies monoksidas, beveik šimtas skirtingų kancerogenų, tokių kaip benzenas, formaldehidas, arsenas, kadmis ir kiti. Šios medžiagos sukelia kvėpavimo takų ir širdies bei kraujagyslių sistemos ligas, žaloja įvairius žmogaus organus ir, pažeisdamos ląstelių DNR, sukelia dagelio rūšių vėžį.
Visgi rūkoma ne dėl šių medžiagų, o dėl tabako augalo lapuose susidarančio nikotino poveikio. Nikotinas pats savaime nėra toks pavojingas ir vėžio nesukelia. Tačiau būtent ši medžiaga lemia rūkymo priklausomybę, kurios atsikratyti gali būti išties sunku. Vis dažniau kalbama, kad bedūmės alternatyvos cigaretėms leidžia išvengti tabako degimo metu išsiskiriančių itin kenksmingų medžiagų ir gauti nikotino ne tokiu žalingu būdu. Tai elektroninės cigaretės, kaitinamojo tabako gaminiai, nikotino maišeliai, kuriuose nevyksta degimo procesas. JAV, Švedija, Jungtinė Karalystė ir kitos šalys šiuos gaminius laiko mažiau kenksmingais. Manoma, kad įprastų cigarečių pakeitimas minėtomis alternatyvomis gali prisidėti prie visuomenės sveikatos gerinimo. Itin svarbu, kad tabako gaminiai nebūtų prieinami nepilnamečiams.
Plastikiniai maišeliai keliauja užmarštin
Planetos žemynai ir vandenynai taip pat vis labai užteršiami plastiku. Jo tarša kelia grėsmę bioįvairovei, ekosistemų stabilumui, o taip pat ir žmonių sveikatai. Per metus pasaulyje sunaudojama apie 5 trilijonai plastikinių maišelių, o per sekundę jų pagaminama net 160 tūkst. Kadangi daugeliu atveju ploni plastikiniai maišeliai panaudojami tik vieną kartą, jų atliekos kaupiasi aplinkoje, kurioje plastikas nesuyra dešimtmečius ar net šimtmečius. Yrantis plastikas taip pat kelia didelį pavojų, nes jis skaidosi į mikroplastiko daleles, kurios patenka į mitybos grandines yra užteršia žuvų, paukščių, žinduolių – įskaitant žmonių – organizmus.
Skaičiuojama, kad per metus vien nuo tiesioginės plastikinių maišelių taršos žūsta apie 100 tūkst. jūros gyvūnų ir panašus skaičius jūros paukščių. Netiesioginį poveikį, nulemiamą mikroplastiko dalelių patekimo į mitybos grandines, tiksliai įvertinti yra sudėtinga, tačiau neabejojama, kad jis yra didžiulis.
Dėl to daugelis valstybių siekia, kad plastikinių maišelių būtų naudojama mažiau ar visai atsisakoma. Lietuvoje nuo praėjusių metų liepos ploni vienkartiniai plastikiniai maišeliai yra apmokestinti 0,01 euro mokesčiu. Tačiau vis daugiau valstybių plastikinius maišelius visai uždraudžia. Tarp tokių šalių yra Australija, Belgija, Prancūzija, Vokietija, Kanada, Islandija ir daugelis kitų. Kaip alternatyvą plastikiniams maišeliams skatinama naudoti daugkartinius medžiaginius maišelius ar lengviau suyrančius popierinius.
Vietoj porcijos mėsos – lėkštė žiogų
Mėsa užima svarbią vietą dažno gyventojo mitybos racione ir gali būti išties vertingu organizmui reikalingų maistinių medžiagų šaltiniu. Visgi per didelis raudonos mėsos – jautienos, kiaulienos, veršienos, avienos – vartojimas yra siejamas su tam tikromis sveikatos rizikomis. Pernelyg dažnai mėgaujantis raudona mėsa ir perdirbtos mėsos gaminiais didėja antrojo tipo diabeto, koronarinės širdies ligos ir širdies smūgio bei kai kurių rūšių vėžio rizika.
Nepaisant to, lietuviai kiekvienais metais valgo vis daugiau mėsos, nors jos suvartojimas Lietuvoje ir taip tris kartus viršija Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduojamą kiekį. Lietuviams per savaitę rekomenduojama suvalgyti ne daugiau kaip 500 g raudonos ar perdirbtos mėsos ir dažniau ją keisti paukštiena, žuvimi, ankštiniais augalais ar augalinės kilmės mėsos alternatyvomis. Rekomenduojama valgyti ne daugiau kaip 10 proc. riebumo mėsą ir jos gaminius.
Per didelis mėsos vartojimas yra ne tik nenaudingas sveikatai, bet ir netvarus įprotis. Mėsos pramonė yra viena didžiausių atmosferos teršėjų šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis. Ji taip pat yra labai imli vandeniui ir prisideda prie spartaus miško plotų mažėjimo. Maždaug 60 proc. miškų pasaulyje yra iškertama dėl gyvulininkystės – įskaitant gyvulių auginimą mėsos pramonei. Mėsą rekomenduojama keisti mėsos alternatyvomis, pavyzdžiui, soja. Nemažai ekspertų mano, kad siekiant apsaugoti planetą, mėsą visiškai turės pakeisti tokios alternatyvos kaip maistiniai vabzdžiai, kurie yra laikomi vienu iš aplinkai draugiškiausių baltymų šaltinių.
Loading ...
