Lietuvos Respublikos Seimas 2020-uosius paskelbė Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metais, todėl Žemaičių muziejus „Alka“ ir Žemaitijos turizmo informacijos centras pakvietė telšiškius ir miesto svečius į ekskursiją „Žydų štetlas Telšiuose“.
Ši ekskursija – tai programos „Telšių atminties knyga: miesto žydų gyvenimas“ dalis. Telšiškiai dar bus kviečiami į edukacines dirbtuves, o rugsėjo 24 dieną muziejuje vyks mokslinė konferencija, skirta žydų istorijai, nes Telšiai buvo svarbus žydų litvakų gyvenimo, švietimo ir kultūros centras.
Pirmoji žydų šeima į Telšius atvyko 1667 m. po Tvano, t. y. alinančio ATR karo su Švedija ir Rusija. 1738 m. Telšių karališkojo dvaro inventoriuje minimos 36 miestelėnų šeimų pavardės, iš kurių 21 – žydiška. Taigi žydai sudarė jau daugiau negu pusę Telšių gyventojų.
XIX a.–XX a. pirmoji pusė – Telšių žydų klestėjimo epocha. Žydų bendruomenė stiprėjo ekonomiškai, buvo plėtojami religijos mokslai, statomi nauji bendruomeniniai pastatai. XIX a. pabaigoje–XX a. pirmojoje pusėje Telšiuose veikė ketveri žydų maldos namai, keli chederiai – pradinės mokyklos žydų berniukams ir mergaitėms. 1870 m. žydai sudarė 68 proc. visų Telšių gyventojų, o 1897 m. surašymo duomenimis – 51 proc. Žydų migraciją skatino jaunuolių ėmimas į caro kariuomenę, miestą siaubę gaisrai, emigracija į JAV ir Pietų Afriką, taip pat po baudžiavos panaikinimo daugėjo iš kaimų į miestą atvykstančių lietuvių. 1923 m. surašymo duomenimis, žydai mieste sudarė 33 proc.
Dauguma Telšių žydų laikėsi tradicionalistinių ortodoksinių pažiūrų. Tačiau mieste veikė ir sionistinių, ir socialistinių žydų partijų, kurios priklausė pasaulinei sionistų organizacijai. Sionistinis jaunimas aktyviai reiškėsi sporto organizacijų „Maccabi“ ir „Hapoel“ veikloje.
Mieste veikė 78 verslai, iš kurių 63 priklausė žydams, o iš 48 gamyklų ir gamyklėlių – 24. Žydai vertėsi ne tik prekyba, amatais, būta nemažai gydytojų, odontologų, advokatų, veikė du žydų bankai: liaudies ir jungtinės kredito bendrijos, berniukų ir mergaičių gimnazijos, ligoninė. Žydai dalyvavo ir miesto politiniame gyvenime: 3–4 žydų tautybės atstovai būdavo išrenkami į miesto tarybą.
Tačiau labiausiai Telšius išgarsino 1875 m. įkurta ješiva, aukštoji žydų rabinų mokykla. Ji suklestėjo, kai jos vadovu 1884 m. tapo rabinas Eliezeris Gordonas, kuris su Simonu Škopu sukūrė vadinamąją Telšių mokymosi sistemą. Rabinas Eliezeris pertvarkė ješivą: padalijo savo mokinius į penkias klases, priklausomai nuo jų žinių ir padarytos pažangos. Studijuoti religijos dalykų, pažinti Torą ir Talmudą, į Telšius rinkosi studentai iš pačių įvairiausių pasaulio vietų: Šiaurės Amerikos, Pietų Afrikos, įvairių Europos valstybių. Jos veiklą nutraukė 1940 m. sovietų okupacinė valdžia.
Per ekskursijas, kurias vedė gidės Ajida Stančienė ir Janina Bucevičė, pasivaikščiota po žydiškąją Telšių miesto dalį, pasidžiaugta prof. Romualdo Inčirausko meniškais atminimo ženklais, sustota prie svarbiausių žydų bendruomenės pastatų ar bent jų vietų, prisimintas žydų vaidmuo miesto gyvenime, jų papročiai ir tradicijos, kultūrinis žemaičių ir žydų sąlytis, kaimynų tarpusavio ir konkurencija, ir bendrystė, pavyzdžiui, cepelinus ir kugelį (plokštainį) lietuviai perėmė iš žydų, tiesa, savaip modifikavę. O kad žydai – neatsiejama Žemaitijos ir Telšių miesto gyvenimo ir istorijos dalis, iškalbingiausiai liudija Šv. Antano Paduviečio katedros duryse „žyduko“ medalio inkrustacija…
Ekskursantai, keliaudami daugeliui telšiškių žinomomis gatvelėmis, iš naujo „atrado“ žydų gyvenimą menančias vietas: naujam gyvenimui prikeliamą ješivos pastatą, sinagogas, Javnės gimnaziją, ligoninę, žydų mokytojų seminariją, krautuvėles…
Žemaičių muziejaus „Alka“ istorikė Janina BUCEVIČĖ
Loading ...
