Iš Telšių rajono kilusi Zita Žebrauskienė vadovauja Vilniuje įsikūrusiam Medardo Čoboto trečiojo amžiaus universitetui, yra rektorė ir Lietuvos trečiojo amžiaus universitetų asociacijos prezidentė. Atsidavimas ir darbas universitete nuo pat jo įkūrimo atsispindi gausybėje gautų apdovanojimų. Rektorės teigimu, svarbiausia gyvenime yra padėti žmogui. Stengtis kiekvieną pastebėti, išklausyti ir jį suprasti.
Jūsų dėmesiui – atviras pokalbis su ponia Zita apie vaikystės prisiminimus, mokyklos vaizdinius, meilę Telšių kraštui, Trečiojo amžiaus universitetą bei profesinius nuopelnus.
Meida GAIŽAUSKAITĖ
– Kaip žinoma, esate gimusi 1943 m. balandžio 28 d. Telšių rajone, Luokės miestelyje. Ar šiuo metu Jus kas nors dar sieja su Luoke?
– Taip, gimiau Telšių rajono Luokės miestelyje. Šiandien su šiuo miesteliu mane sieja tik kapai. Visi mano artimieji – tėvai, brolis, seneliai – ilsisi Luokės kapinėse. Juos aplankau 3–4 kartus per metus.
– Papasakokite apie savo vaikystę, jaunystę.
– Mano vaikystė buvo sunki, nes tėvelis buvo politinis kalinys, kalėjo Vorkutoje. Tėvelio tėvai buvo ištremti į Krasnojarsko kraštą. Mamos broliai ištremti į Irkutsko sritį. Mane su broliu augino mama ir močiutė. Mama irgi buvo dažnai kviečiama tardyti, todėl šeima buvo priversta kraustytis iš vienos vietos į kitą, iš vieno kaimo į kitą. Taip išvengėme ištrėmimo, bet aš turiu tremtinio statusą, kadangi buvome įtraukti į tremiamųjų sąrašus 1946 m. Mano vaikystė ir jaunystė prabėgo Telšių rajone, Rainių kaime.
– Prisiminkite mokyklą. Kokie vaizdiniai iškyla pirmiausia: patalpos, klasės draugų veidai, mokytojai? Kokia buvo mokinio prieš maždaug 50 metų diena?
– Baigusi Malkarstų pradinę mokyklą, penktą klasę pradėjau lankyti Telšių Žemaitės vidurinėje mokykloje, kurioje mokiausi iki vienuoliktos klasės. Vienuoliktoje klasėje mus perkėlė į pastatytą 3-iąją vidurinę mokyklą. 1962 m. baigiau Telšių miesto 3-iąją vidurinę mokyklą, buvome pirmoji laida. Mano laikų mokykla nuo šiandieninės skiriasi kaip diena nuo nakties. Tuo laiku mokykla buvo džiaugsmo ir pagarbos mokytojams židinys. Aš ir šiandien prisimenu visų mokytojų pavardes, jų dėstytus dalykus. Mūsų klasė buvo ypatinga, labai aktyvi, organizuota, nes jai vadovavo labai veikli klasės auklėtoja anglų kalbos mokytoja Julija Žardeckienė. Klasėje mokėsi garsūs krepšininkai A. Žukauskas, B. Buteikytė, D. Pažemeckaitė, lauko tenisininkės Z. Grušaitė, E. Stongvilaitė, rašytojas S. Kašauskas. Ir šiandien po daug metų susitinkame visi, prisimename mokyklinius laikus, aplankome amžinybėn išėjusių mokytojų ir draugų kapus.
– Kokios tuomet jaunystėje buvo Jūsų svajonės? Kas Jums buvo pavyzdys?
– Mano jaunystės svajonė buvo būti mokytoja. Įkvėpimo pavyzdžiai – mano mokytojai, pradedant pradinių klasių ir baigiant vidurinių.
– Papasakokite, kaip susiklostė gyvenimas toliau po mokyklos, kokius mokslus baigėte bei ką toliau veikėte.
– 1962-aisiais, baigusi Telšių 3-iąją vidurinę mokyklą, įstojau į Vilniaus pedagoginio instituto Gamtos ir geografijos fakultetą – į biologijos ir žemės ūkio pagrindų specialybę.
1967 m. su pagyrimu baigiau institutą ir buvau palikta dirbti jame. Visą savo darbinę veiklą vysčiau šioje ugdymo įstaigoje. Dirbau mokslinį tiriamąjį darbą, pedagoginį ugdomąjį darbą. Kaip kuratorė išleidau 6 akademines grupes.
1995 m. savo mokslinę tiriamąją ir pedagoginę patirtį apibendrinau disertacijoje ir tapau socialinių mokslų (edukologijos) daktare.
Iki 2008 m. dirbau Lietuvos edukologijos universiteto Technologijų ugdymo katedros docente. Aktyviai dalyvavau universiteto visuomeniniame gyvenime – buvau profsąjungos pirmininko pavaduotoja, vadovavau studentų mokslinei draugijai. Universitete atskirais laikotarpiais dėsčiau namų ūkio ekonomiką, buities estetiką, buitinę chemiją, elgesio kultūrą. Buvau Švietimo ministerijos Technologijų mokytojų kvalifikacinės ir atestacinės komisijos pirmininkė.
Plėtodama mokslinį tiriamąjį darbą, dirbau Pedagogikos mokslinio tyrimo institute vyr. moksline bendradarbe. Aktyviai dalyvavau šviečiamojoje veikloje, vedžiau seminarus, skaičiau paskaitas šalies mokyklų technologijų mokytojams. Radijo laidose šeimai vedžiau pokalbius „Vartotojo ugdymas“. Išleidau keletą didaktinių leidinių: „Namų ūkio sąskaityba“ (pratybų sąsiuviniai); buvau vadovėlių „Buities darbai“ bendraautorė.
1996 m. įsijungiau į verslą – dirbau švarumo centro „Joglė“ direktore, išplėtojau naują šiuolaikišką cheminio drabužių valymo įmonę. Sukūriau eilę naujų pluoštų apdorojimo technologijų, panaudodama nanotechnologijų pasiekimus. Man vadovaujant švarumo centro „Joglė“ paslaugos 2005 m. Lietuvos pramonininkų konfederacijos konkurse „Lietuvos metų gaminys“ buvo įvertintos aukso medaliu. Joje dirbau iki 2013 m. Po to dvejus metus dirbau švaros ir valymo įmonėje „Paulini“ verslo klientų konsultante.
1996 m. aktyviai įsijungiau į Trečiojo amžiaus universitetų (TAU) veiklą ir kartu su universiteto įkūrėju M. Čobotu vysčiau ir plėtojau TAU veiklą. Įkūriau Namų ūkio fakultetą, tapau jo dekane, skaičiau paskaitas, organizavau renginius. Aktyviai dalyvavau rektorato veikloje kuriant universiteto simboliką, vėliavą, himną ir kt., steigiant filialus šalyje.
Loading ...
