Lapkričio 18-ąją Lietuvoje ir Europoje minima Europos supratimo apie antibiotikus diena, na, o lapkričio 18–24 dienomis visame pasaulyje yra minima Pasaulio supratimo apie antimikrobinį atsparumą savaitė.
Atsparumas antibiotikams yra rimta šių dienų problema, kuri kyla, kai bakterijos ar kiti mikroorganizmai tampa atsparūs antibiotikams, kurie anksčiau juos veikdavo. Tai itin apsunkina infekcijų gydymą ir gali sukelti pavojingų sveikatos problemų.
Tad siekdamas daugiau apšviesti visuomenę tokia svarbia tema lapkričio 18 dieną Telšių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras kartu su Nacionaliniu visuomenės sveikatos centru prie Sveikatos apsaugos ministerijos surengė paskaitą apie mikrobinį atsparumą.
Paskaitą vedė Šiaulių teritorinės ligonių kasos atstovė Inga Kvedarienė, vaistininkas Kęstutis Beržinis, visuomenės sveikatos specialistai.
Diana PUZERĖ
Šiaulių teritorinės ligonių kasos atstovė I. Kvedarienė pasidalijo itin aktualia informacija apie kompensuojamuosius vaistus, tinkamą vaistų vartojimą, antibiotikus.
Už išrašytus kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones visai neturi mokėti žmonės nuo 75 metų – jiems kompensuojamos ir vaistų priemokos. Jos padengiamos ir senatvės pensijos amžiaus sulaukusiems gyventojams bei asmenims su negalia, kurių gaunamų pajamų (pensijų, šalpos pensijų, kompensacinių išmokų, rentų) suma yra mažesnė nei 446 eurai per mėnesį.
Gydytojo išrašytų A sąrašo kompensuojamųjų vaistų bazinė kaina visiems pacientams kompensuojama 100 procentų. A sąrašo vaistai yra skirti gydyti onkologinėms ligoms, tuberkuliozei, cukriniam diabetui, epilepsijai, astmai, išsėtinei sklerozei, kraujo krešėjimo sutrikimams ir pan.
Nuo praeitų metų liepos 1-osios įsigaliojo nauja tvarka, pagal kurią valstybės biudžeto lėšomis yra dengiamos vaistų priemokos tiems pacientams, kurie nuo metų pradžios kaupia priemokas už pigiausių vaistų krepšelį. Sukaupus nustatytą priemokų krepšelio sumą (šiuo metu – 48,33 euro), vėliau, iki metų pabaigos, už pigiausius vaistus šiems pacientams vaistinėje priemokų mokėti nereikia.
Pasaulio sveikatos organizacija konstatavo faktą, kad daugiau nei pusė visų vaistų yra skiriami ar išduodami netinkamai ir beveik pusė pacientų vaistus vartoja netinkamai, dėl ko kenkiama pacientams ir švaistomos lėšos. Būtent dėl šios priežasties 2017 m. buvo įsteigtas pirmasis vaistų komitetas Šiauliuose, kurio tikslai yra pasiekti racionalesnį kompensuojamųjų vaistų skyrimą, vykdyti stebėseną, teikti rekomendacijas gydymo įstaigoms ir vaistinėms.
I. Kvedarienė taip pat pasakojo apie vieną svarbiausių šių laikų vaistų: „Antibiotikai – tai vaistai, kurie naikina bakterijas arba sustabdo jų augimą ir taip gydo infekcijas. Svarbu paminėti, jog antibiotikai neveikia virusų sukeltų infekcijų. Tarkim, sergant peršalimo ligomis, gripu ar daugeliu atvejų skaudant gerklei, nes dažniausiai tokias ligas sukelia virusai.
Svarbu jaučiant simptomus atlikti reikiamus tyrimus pas gydytoją ir išrašytus vaistus vartoti tinkamai, taip kaip nurodė gydytojas.“
Ligų simptomus gali palengvinti gamta
Toliau vaistininkas K. Beržinis pabrėžė, kad jei jau antibiotikai išrašyti, jokia alternatyvi medicina nebepadės, tačiau visuomet pajutus pirmuosius simptomus, kol dar nereikia griebtis antibiotikų, galima gauti pagalbos iš gamtos, ir pasidalijo fitoterapijos paslaptimis.
Vienos iš dažniausių šaltojo sezono ligų ir yra labiausiai paplitusios visame pasaulyje – tai kvėpavimo organų ligos, tokios kaip gripas, koronavirusinės infekcijos, bronchitas ir pan. Būdingi simptomai – staigiai pakilusi temperatūra, sloga, kosulys, dusulys, gerklės skausmas, čiaudėjimas, ašarojimas. Vienas ankstyviausių simptomų – gerklės perštėjimas, skausmas ryjant, diskomfortas valgant ar geriant. Užsikrėtus simptomai gali atsirasti vos po keleto valandų.
Vaistininkas pasidalijo savo sukaupta patirtimi, kokiais vaistiniais augalais galima palengvinti tam tikrus simptomus.
Atsikosėjimą gali pagerinti našlaičių žolė, palemonų šakniastiebiai, saldymedžių šaknys, raktažolių šaknys ir lapai, gebenių lapai ir kiti augalai.
Spazmus padeda atpalaiduoti miškinis skudutis, vaistinė šventagaršvė, tikroji levanda, pipirinė mėta, vaistinė ramunė…
Prakaitą varantys augalai: paprastoji rugiagėlė, juoduogis šeivamedis, miškinis skudutis, paprastoji avietė, dirvinė mėta ir kiti.
Skausmą ir uždegimą slopinti gali padėti vaistinė svilarožė, baltažiedis barkūnas, geltonžiedis barkūnas, karklai, gluosniai…
O štai šie augalai pasižymi antibakterinėmis savybėmis: karpotasis beržas, plaukuotasis beržas, vaistinis šalavijas, paprastoji bruknė, didysis debesylas ir kiti augalai…
„Labai svarbu suprasti, kad augalai gali tik padėti sumažinti simptomus, užkirsti kelią ligos progresavimui, prasidėjus pirmiesiems požymiams, tačiau jei liga jau yra progresavusi, labai svarbu kreiptis į gydytoją, kad paskirtų tinkamą gydymą“, – baigė pokalbį K. Beržinis.
Atsparumas atibiotikams tikrai įdomi problema, tikėkimės mokslininkai jai ras sprendimą, o kol jis dar ieškomas, mes nuo ligų ginamės natūraliu būdu, vartodami produktus iš gamtos.