Ba sava kalbuos, ba dainū, mozėkas, ba amatū i ba sava patruovu nabūtu žemaitės gīvs, īduomos i kūrībings. Tudie Telšiūsė, Žemaitiu kaima muziejou, gegožės pabėnguo bova surėngta amatū i kulinarėnė pavelda švėntė „Žemaitiu gīvastis“. Rėnginie i skėrtingas veiklas īsėtrauki lunkītuojē na tėk iš Telšiū, Žemaitėjės, bat i vėsuos Lietuvuos i ožsienė: so pruograma sulaukta delegacėjės iš Taivanė, sava kultūra prėstatė ukrainietiu gropė. Apsėlonkė baveik 2 800 etnėnė kultūra sosėdomiejosiu žmoniū.
Rėnginīs – Žėrga metams
Švėnti šimēt suorganizouta ontra karta. „Žemaitiu gīvastis“ šimet iprasmėna Žėrga metus. Muziejos daugiau kap 20 metū prėklausa Žemaitoku arkliū augintuoju asocijacijē i īr veins iš dvijū valstībėniu muzieju, kor augėnamė tuos veislis arklē. Lunkītuojus Žemaitiu kaima muziejou vėsumet džiugē pasitink trīs žemaitokės: Audra, Astra i Agra.
Somanīms „Žemaitiu gīvastis“ pradiets igīvendintė dā onkstīva pavasarė. Pėrmuosės veiklas bova skėrtas kvalipikacėjē keltė i īgūdems stiprintė. Bėndradarbiaujont so VšĪ „Raitija“ i anuos prezidėntu Augaičiu Liudu, balondė–gegožės mienesēs sorėngtė muokīma Žemaitiu kaima muziejaus darbuotojems. Užsijiemėmā skėrtė muokīteis priveizietė žemaitoku veislies arklios i edukacinē pruogramā muziejaus lunkītuojams kortė.
Svetiū iš Taivana prijiemėms
Ambėcėjė turonts kuožnas metas vės augtė rėnginīs šimet išskirtėnės na tik sava veikluoms, turtinga pruograma, bat i užsienė svetiū diemesio. Oficialio vizitu i Telšius atvīka kviestėnė delegacėjė iš Taivana, katra sava koncertėnė pruograma i edukacėjės pristatė švėntie „Žemaitiu gīvastis“ Žemaitiu kaima muziejou.
Telšiū ješivuo rėngėnė rītmetie surėngts oficialos Taivanė gropės prijiemėms, katramė dalīvava muziejaus direktuori Stonkevičieni Eva, Telšiū rajuona savivaldībis mers Katkus Tuoms i muziejininkā. Svetems pristatītas Žemaitiu muziejaus „Alka“ veiklas, supažindinta so Žemaitėjės regijuonu i Telšiū rajuona savivaldībė.
Rėnginie Žemaitiu kaima muziejou operas tropi „Romshing hakka“ i gropi „Miao-Li Chen Family Pei-Kuan Pa-Yin“ atlėka menėnė pasiruodīma, pristatontė etninės bėndruomenės Hakka kultūra.
Mojavas giesmis
Žemaitiu kaima muziejou jau bėn trētė dešimtmetė ī keravuojama tradicėjė gegužies mienesė sobortė bėndruomenė gegužiniems pamalduoms. Žemaitėjuo anuos da vadėnamas mojava.
Ana – labā jungontė, vienijontė bėndruomenė tradicėjė, īpatingā populiarė kaimūsė, miesteliūsė, kor artėmė i gerā veins kėta pažīstontės žmuonės dažnā vakarās, puo deinuos darbū, rinkdavuos priš tou metu laiko žīduntēs augalās išpoušta Mergelės Marijas atvaizda i melsdavuos. Ta tradicėjė, atējusė iš katalėkiškas Europas, tapa tuokė tvėrta Žemaitijuo, ka anon gal laikītiė veina iš mūsa krašta gīvasteis daliū – liaudėšks pamaldoms čė tor senas tradicėjės.
Muziejininkā džiaugas, ka vėsumet mojavas geismių geiduojėma Žemaitiu kaima muziejou palaiki i dabā palaika dvasiškėjē ganītuojē. Šīmet Telšiū vīskups Jurevičius Algėrds atsklēdi Mergelis Marijas muotinėškoma reikšmi šindeininiam žmuogou i pakveiti kartu geidotė Švč. Mergelis Marijas litanijė.
Po malduos visīms maldininkams padiekuojė Žemaitiu muziejaus „Alka“ direktuori E. Stonkevičieni, vo vīskups vėsus palaimėna.
Amatū i kulinarėnė pavelda īvairuovi
„Žemaitiu gīvastis“ šimet nestuokuojė veiklū gausuos. Muziejininkā, edukatuorē, kulinarėnė pavelda puoselietuojē, aludarīstis tradicėju sauguotuojē, pėrtininkā, amatininkā, bitininkā, polkluoristā pakveiti vėsus ī keimelius sosipažintē so etninė kultūra, pasimiegautė skuoniu īvairuovė nu Žemaitėjės ligi Taivanė.
Atvīkstontius svetius i švėntė nuotaikingā i so dainuom pasėtėka Telšiū kultūras cėntra polkluora ansamblis „Spigėns“ (vad. Bomblauskieni Diana), rėnginė vedi Žemaitiu muziejaus „Alka“ ekskursėju vaduovi-edukatuori Servieni Rima, koncertāva žemaitėškas dainas atleiktontė Austieja so grupi, Taivana atstuovā i skrabalininks Šilinskis Regimantas, Mažeikiu kultūras cėntra Juoza Vaičkaus Skrajuojamasis tetrus žiūruovams pristati valug Kiriliauski Juona spektakli drama „Ivinskio vuobelīs“ (rež. Januška Martīns).
„Tretiuojė gegužies sekmadienė organizāvė ton švėntė mas nuoriejuom, ka gīvas muziejus taptom lankītuoju traukuos cėntru. Mums pavīka: muziejou poikē laika lēda jaunims, šeimas so vakās, sėnjuorā i vėsė, saugontės i keravuojontės žemaitėškas vertībis“, – pasakuojė E. Stonkevičieni.
Susirinkosios i rėnginė pasveikėna Telšiū rajuona savivaldībis mers Katkus Tuoms, Žemaitiu kultūras draugėjės prezidėnts Žebrauskis Algėrds.
Švėntie muziejininkā pristati Žemaitiu kaima muziejaus edukacijės „Mažus pėimėnēlis tor vuotagēlė“, „Susėdraugaukem so jousteli“, „Gīvībis medės“. Keimelie „Žemaitiu kaštavuonės“ geriausė vėsuo Žemaitijuo pusmarškuoni kuoši vėri Seduos kultūras cėntra atstuovā, kastėnė soka kulinarėnė pavelda keravuotuojė Repšieni Sandra (UAB „Kontėna“), čėrvėnius blīnos kepi Žemaitėjės naciuonalėnė parka Plateliū dvara suodības Tradicėniu amatū cėntra edukatuorē, Žemaitiu muziejaus „Alka“ muziejininkā lauži kepi „Peimėnēlė kōgelė“. Tradicėniu amatū keimeliūsė kalvīstis tradicėjės pristati kalvis Liekmanis Duonats, aludarīstis tradicėjės demonstrava Kuris Daivids i Gutauts Simuons so vėsa aludariu komanda, „Užpelkiū medus“ pristati bitininkīstis tradicėjės, vaišėna medomė, keramikas dirbtuvēlės īkūri keramikā Alina i Algimants, druožība iš mēdė demonstrava tautuodailininks, kaukiu druožies Tamulis Saulius, odininkīstis tradicėjės pristati odininks Šveds Martīns, žalvarė kali i lunkītuojus amata muoki Praspaliauskis Vitalijus, pirteis tradicėjės atsklēdė aktuori-pėrtininki Bladženauskaiti Margarita, arbatas vėrė i vėsokiū žuolieliu ožpėlu vaišėna ūkininki Makiejevieni Nijuoli.
I na tėk tradicėnē amatā bei kultūras pavelds šimet papouši šiūmetė švėntė! Svetiūsė Žemaitiu kaima muziejos sulauki ukrainietiu integracėjės cėntra „Malva“ so tradiciniem vīšivankuom, herdanās bei gardiausēs ukrainietėškās barštēs. Unikalė edukacėjė bova svetiū iš Taivana. Veina svarbiausiu šiauris-vakarū regijuona taivanietiu Hakka kultūras tradicėju – arbatas rinkėma, roušėma i gierėma ceremuonėjė, katruo susėjung unikalus mozėkas i tetra skumbesīs. Amatū i kulinarėnė pavelda švėntie pristatīta spicialė arbatas degustacėjė, atsklēdosė, ka arbatas gierėms ī na tėk maluonus pruocesus, bat i savuotėšks žaidėms īvairēs arbatžuoliu paroušėma būdas.
Pamatītė – reišk patėrtė
Švėntės koordinatuori Žemaitiu muziejaus „Alka“ kultūrinis komunikacėjės spicialisti Kazlauskieni Duonata atsklēdi, ka idieja išsauguotė senūsius amatus i kulinarėnė pavelda muziejou sklēdies jau senē. „Esam istuorinis atminteis išsauguojėma institucėjė, tudie suprontam, ka i namaterialusės pavelds tor būtė išsauguots. Uns tor būtė keravuojams i perdoudams augontē kartā. Reikiejė pasirīžtė vėskon sodieliuotė i lintīnelės, ka gimtu šėtā tuoks poikus tvarinīs kap ŽEMAITIU GĪVASTIS. Džiaugous mūsa rajuoni atsėradusė amatū i kulinarėnė pavelda švėntė, juk tėk matīdamė i patėrdamė galiesam pratėnstė i iškeravuotė sava etninė tapatībė“, – ruodavuojė D. Kazlauskieni i pasidžiaugi, ka šimēt tėkruostės žemaitėškas gīvastis fiksava daug potuograpu, operatuoriu i dalinuos vertinguoms akimirkoums so vėsās.
I mas dalijamies!
Loading ...
