Žemaičių muziejaus „Alka“ padalinio Žemaičių vyskupystės muziejaus Varniuose pastato varpinėje „įsikūrė“ keturi nauji „Grassmayr“ varpų liejykloje Insbruke (Austrija) lieti varpai, kurių reljefus kūrė skulptorius Algirdas Bosas ir dailininkė Jurgita Eidėjienė.
Aurelija SERVIENĖ „Telšių ŽINIOS“
Dešimtmečių idėja
Apie viziją Žemaičių vyskupystės muziejaus varpinėje įkurdinti varpus svarstyta nuo pat šio pastato paruošimo tvarkybai pradžios, 2008 metų.
2019 m. sukurta specialiai Žemaičių vyskupystės muziejaus varpinės bokštui pritaikyta (dydžio ir svorio parametrų, pakabinimo sistemos, išgaunamo garso reikalavimų) keturių varpų išliejimo ir įrengimo specifikacija.
Ji parengta pagal anuomečio Žemaičių vyskupystės muziejaus vedėjo, šiuo metu Žemaičių muziejaus „Alka“ muziejininko, rinkinio saugotojo pareigas einančio Antano Ivinskio idėjinę meninę programą.
Žemaičių muziejui „Alka“ išlieti varpus galimybė atsirado gavus lėšų iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų.
Nauji varpai, įskaitant jų pristatymą ir sumontavimą, kainavo 251 tūkst. 75 Eur.
Žemaičių muziejaus „Alka“ direktorė Eva Stonkevičienė pasakojo, kad Žemaičių vyskupystės muziejaus bokšte pakabinti keturi nauji varpai iš bronzos liejinio. Varpai – lygaus paviršiaus, su karūnomis, sudarytomis iš šešių rankenų, su tekstais ir puošybiniais reljefais. „Savo istorija, vertybiniu turiniu ir išskirtinėmis erdvėmis unikaliame objekte įkurdinti varpai praturtino Žemaitijos sakralinio paveldo ištakas liudijantį muziejaus lobyną. Varpų gaudesys Varnių apylinkėse girdėsis iš toli, o atvertame muziejuje varpinės bokštas bus pritaikytas apžvalgos ekskursijoms. Tikimės, kad pastangos bus įvertintos ir po rekonstrukcijos bei ekspozicijų atnaujinimo visuomenė iš naujo atras Žemaičių vyskupystės muziejų bei turtingą jo istoriją“, – sakė direktorė.
Varpai – dailės, muzikos ir atminties paminklai
„Istorinėje Varnių varpinėje atsiradę nauji varpai sukurti ne vien kaip muzikos, bet ir kaip istoriją interpretuojantys dailės bei atminties paminklai. Varpų liejybos projekto techniniame aprašyme varpų vizualinėms, akustinėms ir technologinėms savybėms iškelti aukšti profesionalūs kriterijai. Varpų idėja, išreikšta per jų garsą, puošybinius elementus ir užrašus, apima platų Lietuvos istorinį ir kultūrinį kontekstą. Dedikacijos Taikos Karalienei, šventiesiems Kazimierui, Aleksandrui (Vytautui), Antanui reiškia Tėvynės ir valstybės dvasinius globėjus, istorine misija Žemaitijai labiausiai nusipelniusį Lietuvos didįjį kunigaikštį Vytautą (Žemaičių krikštytoją), Žemaičių seminarijos ir Vyskupystės muziejaus steigėjus vyskupus Antaną Tiškevičių (1692–1762) ir Antaną Vaičių (1926–2008)“, – apie naujuosius muziejaus kūrinius pasakojo A. Ivinskis.
Varpų puošybos elementai
Reljefinius varpų modelius kūrė profesionalūs patyrę menininkai – skulptorius Algirdas Bosas ir dailininkė Jurgita Eidėjienė. A. Bosas sukūrė reljefus trims didiesiems varpams: Taikos Karalienei – Trakų Dievo Motinos atvaizdo interpretaciją ir Marijos Aplankymo atvaizdą; Šv. Kazimierui – šventąjį Kazimierą su lelija ir šv. Kazimierą – kunigaikštį ant žirgo, primenant 1518 m. Polocko stebuklą; Vytautui (Aleksandrui) – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto ir archajiško Vyčio atvaizdus.
- Eidėjienė sukūrė mažiausiąjį Šv. Antano varpą ištisai dengiantį reljefą su šv. Antano Paduviečio, šv. Antano Didžiojo (Atsiskyrėlio) legendų ir Žemaičių vyskupų Antano Dominyko Tiškevičiaus, Antano Baranausko bei Antano Vaičiaus herbų reljefais. Po reljefais ant kiekvieno varpo išlieti specifiniai įrašai, kurie skelbia dvasinius šūkius arba istorinę prasminę žinią. Varpų puošybines juostas papildomai pasiūlė „Grassmayr“ varpų liejykla Insbruke.
Didysis varpas yra 157 cm skersmens ir sveria ne mažiau kaip 2430 kg, antrasis bronzos lydinio varpas yra 130 cm skersmens, sveria ne mažiau kaip 1410 kg, trečiasis varpas yra 108 cm skersmens bei sveria ne mažiau kaip 840 kg, mažiausias bronzos lydinio varpas yra 106 cm skersmens ir sveria ne mažiau kaip 760 kg.
„Drauge su dailininkais nutarta, kokie ornamentiniai motyvai konkrečiam varpui bus panaudoti. Tuo būdu, pavyzdžiui, Šv. Kazimierui sukurtas dekoratyvinis frizas iš atskirų akanto lapų, taip primenant ir pagerbiant istorinę Varnių varpų liejyklą, kurioje prieš amžius šis dekoro motyvas buvo dažniausiai naudojamas. Atskirai tektų kalbėti apie muzikinius akustinius sprendimus. Jiems įtakos turėjo įvairūs argumentai, pavyzdžiui, vienas iš jų – lyrinis, miglomis klotas Žemaitijos kraštovaizdis, iš jo paslapties kylantis garso estetikos pojūtis“, – pasakojo A. Ivinskis.
Varpų skambėjimas
Varpų tvirtinimo konstrukcijos pagamintos iš profiliuoto cinkuoto plieno, o klijuoto maumedžio sijų išvaizda atitinka Varnių varpų liejykloje kadaise gamintus medinių varpų jungų profilius.
Kiekvienam iš keturių varpų yra sumontuotos švytuoklinės šerdys, varikliai su sensoriumi ir elektroniniu valdymo prietaisu bei mechaniniai valdymo elementai.
Pasak muziejaus Kultūrinės veiklos ir komunikacijos skyriaus vedėjos Jurgitos Armalienės, visi varpai jau sukelti į Žemaičių muziejaus „Alka“ padalinio Žemaičių vyskupystės muziejaus varpinės bokštą ir jau atlikti varpų skambinimo mechanizmo su programiniu valdymu įdiegimo darbai.
Kol kas, vedėjos teigimu, varpų skambėjimo laikas nėra nustatytas. Pasibaigus aukščiau minėtiems darbams bus organizuojamas susitikimas su Varnių bendruomene, Telšių vyskupija ir tariamasi dėl varpų naudojimo.
Žemaičių vyskupystės muziejaus Varniuose varpinėje – keturi nauji „Grassmayr“ varpų liejykloje Insbruke lieti varpai.
Loading ...
