Že­mai­čių vys­ku­pys­tės mu­zie­jaus var­pi­nės bokš­te – ke­tu­ri nau­ji var­pai

Že­mai­čių mu­zie­jaus „Al­ka“ pa­da­li­nys Že­mai­čių vys­ku­pys­tės mu­zie­jus Var­niuo­se di­džiuo­ja­si nau­ju tur­tu – pa­sta­to var­pi­nė­je įkur­din­ti ke­tu­ri nau­ji „Grass­mayr“ var­pų lie­jyk­lo­je Insb­ru­ke (Aust­ri­ja) lie­ti var­pai, ku­rių rel­je­fus kū­rė skulp­to­rius Al­gir­das Bo­sas ir dai­li­nin­kė Jur­gi­ta Ei­dė­jie­nė.

De­šimt­me­čių idė­ja

Apie vi­zi­ją Že­mai­čių vys­ku­pys­tės mu­zie­jaus var­pi­nė­je įkur­din­ti var­pus svars­ty­ta nuo pat šio pa­sta­to pa­ruo­ši­mo tvar­ky­bai pra­džios 2008–2010 m. Pa­si­ren­gus įgy­ven­din­ti in­ves­ti­ci­nį pro­jek­tą, 2019 m. su­kur­ta spe­cia­liai Že­mai­čių vys­ku­pys­tės mu­zie­jaus var­pi­nės bokš­tui pri­tai­ky­ta (dy­džio ir svo­rio pa­ra­met­rų, pa­ka­bi­ni­mo sis­te­mos, iš­gau­na­mo gar­so rei­ka­la­vi­mų) ke­tu­rių var­pų iš­lie­ji­mo ir įren­gi­mo spe­ci­fi­ka­ci­ja.

Ji parengta pa­gal anuo­me­čio Že­mai­čių vys­ku­pys­tės mu­zie­jaus ve­dė­jo, šiuo me­tu Že­mai­čių mu­zie­jaus „Al­ka“ mu­zie­ji­nin­ko-rin­ki­nio sau­go­to­jo pa­rei­gas ei­nan­čio An­ta­no Ivins­kio idė­ji­nę me­ni­nę pro­gra­mą. Prog­ra­mos da­li­mi ta­po ir pro­jek­tas „Rel­je­fi­nių mo­de­lių su­kū­ri­mas nau­jų var­pų puo­šy­bai“, ku­ris įgy­ven­din­tas vi­suo­me­ni­nės pa­ra­mos lė­šo­mis 2019–2020 m.

Že­mai­čių mu­zie­jus „Al­ka“ šiuo me­tu įgy­ven­di­na iš Eu­ro­pos Są­jun­gos struk­tū­ri­nių fon­dų (Eu­ro­pos re­gio­ni­nės plėt­ros fon­do) lė­šų bend­rai fi­nan­suo­ja­mą pro­jek­tą „Že­mai­čių vys­ku­pys­tės mu­zie­jaus ak­tua­li­za­vi­mas, ge­ri­nant mu­zie­ji­nės kul­tū­ri­nės veik­los įvai­ro­vę“. Pro­jek­te bu­vo nu­ma­ty­tas fi­nan­sa­vi­mas ir nau­jiems var­pams įsi­gy­ti. Nau­jų var­pų, įskai­tant jų pri­sta­ty­mą ir su­mon­ta­vi­mą, su kon­kur­są lai­mė­ju­sia T. Ged­min­to fir­ma pir­ki­mo su­tar­ties kai­na – 251 tūkst. 75 Eur.

Že­mai­čių mu­zie­jaus „Al­ka“ di­rek­to­rė Eva Ston­ke­vi­čie­nė pri­sta­tė, kad Že­mai­čių vys­ku­pys­tės mu­zie­jaus bokš­te pa­ka­bin­ti ke­tu­ri nau­ji var­pai iš bron­zos lie­ji­nio. Var­pai – ly­gaus pa­vir­šiaus, su ka­rū­no­mis, su­da­ry­to­mis iš še­šių ran­ke­nų, su teks­tais ir puo­šy­bi­niais rel­je­fais. „Sa­vo is­to­ri­ja, ver­ty­bi­niu tu­ri­niu ir iš­skir­ti­nė­mis erd­vė­mis uni­ka­lia­me ob­jek­te įkur­din­ti var­pai pra­tur­tins Že­mai­ti­jos sak­ra­li­nio pa­vel­do iš­ta­kas liu­di­jan­tį mu­zie­jaus lo­by­ną. Var­pų gau­de­sys Var­nių apy­lin­kė­se gir­dė­sis iš to­li, o at­ver­ta­me mu­zie­ju­je ap­žval­gos eks­kur­si­joms bus pri­tai­ky­tas var­pi­nės bokš­tas. Dar­bų apim­tys – mil­ži­niš­kos, ta­čiau ti­ki­mės, kad pa­stan­gos bus įver­tin­tos ir po re­konst­ruk­ci­jos bei eks­po­zi­ci­jų at­nau­ji­ni­mo vi­suo­me­nė iš nau­jo at­ras Že­mai­čių vys­ku­pys­tės mu­zie­jų bei tur­tin­gą jo is­to­ri­ją“, – sa­kė di­rek­to­rė.

Var­pai – dai­lės, mu­zi­kos ir at­min­ties pa­mink­lai

„Is­to­ri­nė­je Var­nių var­pi­nė­je at­si­ra­dę nau­ji var­pai su­kur­ti ne vien kaip mu­zi­kos, bet ir kaip is­to­ri­ją in­terp­re­tuo­jan­tys dai­lės bei at­min­ties pa­mink­lai. Var­pų lie­jy­bos pro­jek­to tech­ni­nia­me ap­ra­šy­me var­pų vi­zua­li­nėms, akus­ti­nėms ir tech­no­lo­gi­nėms sa­vy­bėms iš­kel­ti aukš­ti pro­fe­sio­na­lūs kri­te­ri­jai. Var­pų idė­ja, iš­reikš­ta per jų gar­są, puo­šy­bi­nius ele­men­tus ir už­ra­šus, api­ma pla­tų Lie­tu­vos is­to­ri­nį ir kul­tū­ri­nį kon­teks­tą. De­di­ka­ci­jos Tai­kos Ka­ra­lie­nei, šven­tie­siems Ka­zi­mie­rui, Alek­sand­rui (Vy­tau­tui), An­ta­nui reiš­kia Tė­vy­nės ir vals­ty­bės dva­si­nius glo­bė­jus, is­to­ri­ne mi­si­ja Že­mai­ti­jai la­biau­siai nu­si­pel­niu­sį Lie­tu­vos di­dį­jį ku­ni­gaikš­tį Vy­tau­tą (Že­mai­čių krikš­ty­to­ją), Že­mai­čių se­mi­na­ri­jos ir Vys­ku­pys­tės mu­zie­jaus stei­gė­jus vys­ku­pus An­ta­ną Tiš­ke­vi­čių (1692–1762) ir An­ta­ną Vai­čių (1926–2008)“, – pri­sta­tė A. Ivins­kis.

Var­pų puo­šy­bos ele­men­tų ga­my­bai 2019–2020 m. fi­nan­si­nę pa­ra­mą sky­rė Var­nių vys­ku­po Mo­tie­jaus Va­lan­čiaus bend­ruo­me­nė (pir­mi­nin­kas A. Ivins­kis).

Var­pų puo­šy­bos ele­men­tai

Rel­je­fi­nius var­pų mo­de­lius kū­rė pro­fe­sio­na­lūs pa­ty­rę me­ni­nin­kai – skulp­to­rius Al­gir­das Bo­sas ir dai­li­nin­kė Jur­gi­ta Ei­dė­jie­nė. A. Bo­sas su­kū­rė rel­je­fus trims di­die­siems var­pams: Tai­kos Ka­ra­lie­nei – Tra­kų Die­vo Mo­ti­nos at­vaiz­do in­terp­re­ta­ci­ją ir Ma­ri­jos Ap­lan­ky­mo at­vaiz­dą; Šv. Ka­zi­mie­rui – šven­tą­jį Ka­zi­mie­rą su le­li­ja ir šv. Ka­zi­mie­rą – ku­ni­gaikš­tį ant žir­go, pri­me­nant 1518 m. Po­loc­ko ste­buk­lą; Vy­tau­tui (Alek­sand­rui) – Lie­tu­vos di­džio­jo ku­ni­gaikš­čio Vy­tau­to ir ar­cha­jiš­ko Vy­čio at­vaiz­dus.

J. Ei­dė­jie­nė su­kū­rė ma­žiau­sią­jį Šv. An­ta­no var­pą iš­ti­sai den­gian­tį rel­je­fą su šv. An­ta­no Pa­du­vie­čio, šv. An­ta­no Di­džio­jo (At­sis­ky­rė­lio) le­gen­dų ir Že­mai­čių vys­ku­pų An­ta­no Do­mi­ny­ko Tiš­ke­vi­čiaus, An­ta­no Ba­ra­naus­ko bei An­ta­no Vai­čiaus her­bų rel­je­fais. Po rel­je­fais ant kiek­vie­no var­po iš­lie­ti spe­ci­fi­niai įra­šai, ku­rie skel­bia dva­si­nius šū­kius ar­ba is­to­ri­nę pra­smi­nę ži­nią. Var­pų puo­šy­bi­nes juos­tas pa­pil­do­mai pa­siū­lė „Grass­mayr“ var­pų lie­jyk­la Insb­ru­ke.

Di­dy­sis var­pas (c1 to­no) yra 157 cm skers­mens ir sve­ria ne ma­žiau kaip 2430 kg, ant­ra­sis bron­zos ly­di­nio var­pas (e1 to­no) yra 130 cm skers­mens, sve­ria ne ma­žiau kaip 1410 kg, tre­čia­sis var­pas (g1 to­no) yra 108 cm skers­mens bei sve­ria ne ma­žiau kaip 840 kg, ma­žiau­sias bron­zos ly­di­nio var­pas (a1 to­no) yra 106 cm skers­mens ir sve­ria ne ma­žiau kaip 760 kg.

„Drau­ge su dai­li­nin­kais nu­tar­ta, ko­kie or­na­men­ti­niai mo­ty­vai konk­re­čiam var­pui bus pa­nau­do­ti. Tuo bū­du, pa­vyz­džiui, Šv. Ka­zi­mie­rui su­kur­tas de­ko­ra­ty­vi­nis fri­zas iš at­ski­rų akan­to la­pų, taip pri­me­nant ir pa­ger­biant is­to­ri­nę Var­nių var­pų lie­jyk­lą, ku­rio­je prieš am­žius šis de­ko­ro mo­ty­vas bu­vo daž­niau­siai nau­do­ja­mas. Ats­ki­rai tek­tų kal­bė­ti apie mu­zi­ki­nius akus­ti­nius spren­di­mus. Jiems įta­kos tu­rė­jo įvai­rūs ar­gu­men­tai, pa­vyz­džiui, vie­nas iš jų – ly­ri­nis, mig­lo­mis klo­tas Že­mai­ti­jos kraš­to­vaiz­dis, iš jo pa­slap­ties ky­lan­tis gar­so es­te­ti­kos po­jū­tis“, – pa­sa­ko­jo A. Ivins­kis.

Var­pų tvir­ti­ni­mas – pa­gal tech­ni­nius rei­ka­la­vi­mus

Var­pų tvir­ti­ni­mo konst­ruk­ci­jos pa­ga­min­tos iš pro­fi­liuo­to cin­kuo­to plie­no, o kli­juo­to mau­me­džio si­jų iš­vaiz­da ati­tin­ka Var­nių var­pų lie­jyk­lo­je ka­dai­se ga­min­tus me­di­nių var­pų jun­gų pro­fi­lius.

Kiek­vie­nam iš ke­tu­rių var­pų yra pa­ga­min­tos ir su­mon­tuo­tos var­pų švy­tuok­li­nės šer­dys, va­rik­liai su sen­so­riu­mi ir elekt­ro­ni­niu val­dy­mo prie­tai­su bei me­cha­ni­niai val­dy­mo ele­men­tai.

Var­pai jau pake­lti į Že­mai­čių mu­zie­jaus „Al­ka“ pa­da­li­nio Že­mai­čių vys­ku­pys­tės mu­zie­jaus var­pi­nės bokš­tą.

Že­mai­čių mu­zie­jaus „Al­ka“ kul­tū­ri­nės ko­mu­ni­ka­ci­jos spe­cia­lis­tė Do­na­ta KAZ­LAUS­KIE­NĖ