Vytautas Rakickas: Žemdirbiai siekia tiesos ir lygybės Europos Sąjungoje

Spalio 12 d. Briuselyje prie Europos Parlamento ir Europos Komisijos dėl Europos Sąjungos finansinės perspektyvos 2014–2020 metams piketavo Lietuvos, Latvijos ir Estijos žemdirbiai. Ūkininkai reikalavo, kad būsimos išmokos būtų suvienodintos su ES šalims senbuvėms taikomais išmokų dydžiais. Į piketą Briuselyje vyko 18 Lietuvos žemdirbių, tarp kurių ir Telšių rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Vytautas Rakickas.
„Mūsų komandą, vykusią piketuoti į Briuselį, sudarė 18 žmonių: penki rajono ūkininkų sąjungos pirmininkai (Mažeikių, Ignalinos, Kupiškio, Vilkaviškio ir Telšių), Žemės ūkio rūmų pirmininkas ir vicepirmininkas bei žemės ūkio bendrovių asociacijos, kooperatyvų atstovai, – „Telšių ŽINIOMS“ pasakojo Vytautas Rakickas. – Tą dieną, kai mitingavome (spalio 12 d.), buvo pristatomos 2014–2020 metų ES finansinės perspektyvos. Mes siekėme atkreipti dėmesį į tai, kad Lietuva, pagal gaunamas išmokas, yra trečia nuo galo – už mūsų seka tik Latvija ir Estija. Mūsų pozicija paprasta – mes nesakome, jog mums reikia pinigų, mes norime tiesos ir lygybės Europos Sąjungoje. Jeigu žiūrėtume į Lisabonos sutartį, visos ES valstybės yra lygios ir kalbant apie išmokas, ir apie darbo santykius ir t. t. Taip ir čia – 2014–2020 m. išmokos žemdirbiams turi būti mažiau ar daugiau prilygintos prie ES valstybių senbuvių lygio išmokų. Juo labiau kad dar 2007–2013 m. Kaimo plėtros programoje buvo aiškiai pasakyta, kad nuo 2014 m. vėliau įstojusioms valstybėms bus mokamos tokios pat išmokos, kaip kitose ES valstybėse senbuvėse.“
V. Rakicko teigimu, šiandien Lietuvos žemdirbiai už vieną hektarą grūdinių kultūrų, pievas, ganyklas, linus ir t. t. gauna 108 eurų išmoką. Pagal spalio 12 d. pristatytas ES finansines 2014–2020 m. perspektyvas, mūsų ūkininkams išmokos didėtų iki 143 eurų už 1 ha ir per septynerius metus išaugtų iki 170 eurų už 1 ha.
„Nors didėjimas ir jaučiamas, tačiau žiūrime pagal kitų valstybių išmokų voką, – „Telšių ŽINIOMS“ aiškino Telšių rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas. – Kai mums žadami vos 143 eurai už 1 ha, valstybės senbuvės, pvz., Vokietija, Didžioji Britanija, Prancūzija, gaus apie 300 eurų už 1 ha. Mūsų – Lietuvos, Lenkijos, Estijos – negalima lyginti su šiomis valstybėmis. Kaip ir negalima lyginti su kartu įstojusiomis Lenkija, Čekija, Slovakija, Bulgarija, Vengrija, Slovakija, Rumunija ir kt. Šių šalių ekonomika visai kita nei mūsų: jų šalyse privati nuosavybė buvo nuo senų laikų – mes turėjome kolūkius, privačios nuosavybės nebuvo; jie turėjo bendrą rinką su ES – mes prekiavome tik su Sovietų Sąjunga… Dabar Lenkijai numatoma 250 eurų už 1 ha išmoka… Žinant, jog Lenkijoje Pridėtinės vertės mokestis (PVM) žaliai mėsai, vaisiams, daržovėms siekia vos 5 proc., o Lietuvoje – net 21 proc., mes jau dabar nebegalime su jais konkuruoti, o jei dar bus mokamos dvigubos išmokos – mūsų kaip ūkininkų Lietuvoje nebeliks.“
V. Rakicko nuomone, kad Lietuvos žemės ūkis išsilaikytų ir šiek tiek augtų, reikia, jog būti mokamos 270–300 eurų už 1 ha siekiančios išmokos.
Telšių rajono ūkininkų sąjungos pirmininko teigimu, tokias nuotaikas visų trijų Pabaltijo valstybių ūkininkai, mitingavę po tris valandas prie Europos Parlamento ir Europos Komisijos pastatų, perdavė Europos žemės ūkio ir kaimo plėtros komisarui Dačianui Čiolosui. Pastarasis politikas, V. Rakicko teigimu, per susitikimą pažadėjo, kad į pastabas atsižvelgs: „Dabar visus įmanomus žingsnius, kad pažadas nebūtų užmirštas, privalo dėti mūsų šalies Vyriausybė – pirmiausia Žemės ūkio ministras, premjeras ir Prezidentė. Aišku, ir mes – Lietuvos ūkininkų sąjunga – neliksime nuošalyje. Šiandien lietuviai, pagal įsisavinamas lėšas, yra pirmoje vietoje. O tai byloja, kad mums galima duoti pinigus.“
Briuselyje protestuojančius žemdirbius palaikyti atėjo ir Lietuvos europarlamentarai: Vilija Blinkevičiūtė, Zigmantas Povilas Balčytis, Justas Vincas Paleckis, Juozas Imbrasas, Rolandas Paksas bei Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.