Vys­ku­pas įspė­jo ku­ni­gą

Pas­ta­ro­sio­mis die­no­mis ži­niask­lai­do­je bu­vo pa­skleis­ta in­for­ma­ci­ja apie Tel­šių vys­ku­pi­jos ku­ni­go Ka­zio Žu­tau­to ta­ria­mą šei­mą, gy­ve­nan­čią nuo­sa­vy­bės tei­se jam pri­klau­san­čia­me būs­te.

Kaip si­tua­ci­ją aiš­ki­na ku­ni­gas K. Žu­tau­tas, ma­mai se­niai mi­rus, o tė­vo svei­ka­tai silps­tant, šei­mo­je bu­vo nu­spręs­ta tė­vų na­mą per­ra­šy­ti se­se­riai, o jam iš­mo­kė­ti pi­ni­gais. Tuo­met ku­ni­gui ki­lo min­tis pra­smin­gai in­ves­tuo­ti gau­tus pi­ni­gus ir pra­dė­ti sta­ty­ti pri­va­tų na­mą prie Klai­pė­dos. Sta­ty­bai ei­nant į pa­bai­gą ku­ni­gas su­ti­ko mo­te­rį, ku­rią kaž­ka­da pa­ži­no­jo kaip ak­ty­vią Baž­ny­čios jau­ni­mo gru­pės na­rę. Mo­te­ris bu­vo grį­žu­si iš už­sie­nio ir, ne­nu­si­se­kus as­me­ni­niam gy­ve­ni­mui, ieš­ko­jo gy­ve­na­mo­jo plo­to. Ku­ni­gas pa­siū­lė jai ap­si­gy­ven­ti jo būs­te mai­nais už na­mo prie­žiū­rą. Mo­te­ris su dviem sa­vo vai­kais at­si­kraus­tė į jai su­teik­tą gy­ve­na­mą­jį plo­tą, mo­kė­jo būs­to eksp­loa­ta­ci­jos mo­kes­čius ir pri­žiū­rė­jo ne­kil­no­ja­mą­jį tur­tą.

Po pub­li­ka­ci­jų į Tel­šių vys­ku­pi­jos ku­ri­ją krei­pė­si straips­niuo­se mi­ni­ma mo­te­ris, ku­ri pa­pa­sa­ko­ju­si apie sa­vo ne­leng­vą gy­ve­ni­mą pa­tvir­ti­no, kad jos vai­kų tė­vas tik­rai nė­ra ku­ni­gas. Mo­te­riai ne­tu­rint kur gy­ven­ti, ku­ni­gas su­tei­kė jai gy­ve­na­mą­jį plo­tą nuo­sa­vy­bės tei­se jam pri­klau­san­čia­me na­me. 2016 me­tų ant­ro­je pu­sė­je mo­te­ris su vai­kais at­si­kraus­tė į ku­ni­go K. Žu­tau­to na­mą. Ka­dan­gi na­mo sa­vi­nin­kas ne­tu­rė­jo ga­li­my­bės daž­nai lan­ky­tis ir rū­pin­tis tei­si­niais da­ly­kais, ji bu­vo įga­lio­ta at­sto­vau­ti sa­vi­nin­kui na­mų bend­ri­jo­je ir spren­džiant ki­tus ūki­nius klau­si­mus.

Mo­ters pa­teik­ta­me paaiš­ki­ni­me ra­šo­ma: „At­sip­ra­šau, kad ma­no as­me­ni­nio gy­ve­ni­mo vie­ši­ni­mas su­kė­lė su­maiš­tį, bet čia yra tik ma­no gy­ve­ni­mas ir la­biau­siai skau­da man ir ma­no vai­kams. La­bai bi­jau, kad ši­tos spė­lio­nės apie ma­no gy­ve­ni­mą ga­li pa­kenk­ti ma­no vai­kams. Vai­kai, bū­da­mi svei­ki ir ne­da­ry­da­mi nie­ko ne­priim­ti­no, tik­rai ne­si­slaps­tė, žai­džia na­mo kie­me ir su drau­gais, yra auk­lė­ja­mi mo­kant tvar­ky­tis kie­me ir na­mie. Nu­jau­čiu, kad po šių straips­nių jiems ga­li tek­ti pa­tir­ti pa­ty­čias, ir tai man ke­lia ne­ri­mą.“

Mo­te­ris ku­ni­gą api­bū­di­na kaip pa­gar­baus el­ge­sio žmo­gų ir ap­gai­les­tau­ja dėl su­si­klos­čiu­sios si­tua­ci­jos bei pa­da­ry­tos ža­los ku­ni­go ir Baž­ny­čios re­pu­ta­ci­jai. Ne­ma­ty­da­ma ga­li­my­bės to­liau lik­ti gy­ven­ti šia­me būs­te, mo­te­ris nu­spren­dė ieš­ko­ti nau­jos gy­ve­na­mo­sios vie­tos. At­siž­vel­giant į vai­kų ge­ro­vę, kraus­ty­ma­sis įvyks pa­si­bai­gus moks­lo me­tams.

Tel­šių vys­ku­pas, rem­da­ma­sis Ka­no­nų tei­sės ko­dek­so 277 kan. § 2, įspė­jo ku­ni­gą K. Žu­tau­tą ir pa­ra­gi­no atei­ty­je veng­ti per­ne­lyg ar­ti­mo bend­ra­vi­mo su as­me­ni­mis, ku­rie ga­lė­tų su­kel­ti pa­pik­ti­ni­mą ti­kin­tie­siems.

Tel­šių vys­ku­pi­jos ku­ri­jos inf.