Vienišus pensininkus didžiuliai mokesčiai už paslaugas varo į neviltį

Mūsų rajone mokesčių už įvairias paslaugas politika yra ypatinga – visi mokesčiai gula ant mažai uždirbančiųjų, ypač vienišų pensininkų, pečių. Nebežinome, kaip taupyti šaltą ir karštą vandenį, dujas.
Abonentiniai mokesčiai, atrodo, sukurti tam, kad skurdžiai sumokėtų ir už turtingesniuosius. Vienišas pensininkas per mėnesį sunaudoja 0,5 kub. m karšto vandens, o už gyvatuką sumoka 40 Lt. Gausi dirbančių asmenų šeima per mėnesį išleidžia, tarkime, 4 kub. m karšto vandens, o už gyvatuką moka tiek pat, kiek ir vienišas pensininkas. Sudėję išleistą vandenį bei gyvatuko abonentinį mokestį ir padaliję iš sunaudotų vandens kub. m, galime prieiti prie išvados, kad tas, kas išleidžia mažiau vandens, moka daugiau! Taip yra ir mokant už dujas, šaltą vandenį – jau geriau kaina būtų keliais centais didesnė, bet nebūtų jokių abonentinių mokesčių, tuomet būtų aišku: kiek sunaudojai, tiek ir susimoki.
Į neviltį varo būsto šildymo kainos. Sutinku, kad sausis buvo šaltas, tačiau kambaryje 23–26 laipsniai šilumos yra per daug. Šilumos tinklų specialistas šilumos sumažinti nesutinka, nes to esą nenori dauguma daugiabučio gyventojų: vieni jų gerai uždirba, kitiems kompensuoja Savivaldybė, o vieniši pensininkai, kurių pensijos buvo šiek tiek didesnės (dabar nebebus), dejuoja, nuolat praveria langus ir moka didžiulius pinigus. Kam tokia politika naudinga: šilumos tinklų įmonei, Savivaldybei? Kodėl niekas nesigilina į vartotojų problemas ir jų nesprendžia?