Vi­dos mei­lė jur­gi­nams džiu­gi­na ir kai­my­nus

Jur­gi­nai – spal­vin­gos, di­din­gos ir akį trau­kian­čios gė­lės. Ta­čiau už itin gau­siai žy­din­čių ir įvai­rias­pal­vių jur­gi­nų sly­pi ne tik gam­tos gro­žis, bet ir di­de­lė žmo­gaus mei­lė bei at­si­da­vi­mas. Tel­šiuo­se gy­ve­nan­ti Vi­da Liau­gau­die­nė sa­vo puo­se­lė­ja­mu jur­gi­nų gė­ly­nu jau spė­jo pa­verg­ti praei­vių ir kai­my­nų šir­dis.

Dia­na PU­ZE­RĖ

„Jur­gi­nus au­gi­nu jau apie pen­kio­li­ka me­tų. Pas­ka­ti­no pra­dė­ti at­si­ra­du­sios nau­jos veis­lės. Esu ban­džiu­si au­gin­ti ir jau­nys­tė­je. Jur­gi­nai man – my­li­miau­sios gė­lės“, – sa­kė Tel­šių gy­ven­to­ja.

Sa­vo gė­ly­nams mo­te­ris kas­dien ski­ria daug lai­ko – apie 3–4 va­lan­das.

„Kad jur­gi­nai gau­siai žy­dė­tų, di­de­lių pa­slap­čių nė­ra: ge­ras dir­vo­že­mis, trę­ši­mas, lais­ty­mas ir, be abe­jo, mei­lė šioms gė­lėms“, – šyp­so­jo­si Vi­da.

Tie­sa, vie­ną rū­pes­tį vis dėl­to ten­ka tu­rė­ti gal­vo­je – kiek­vie­ną au­ga­lą rei­kia pri­riš­ti prie kuo­le­lio, kad pūs­te­lė­jęs stip­res­nis vė­jas neiš­lau­žy­tų stie­bų.

Šiuo me­tu Vi­dos gė­ly­ne – apie 50 skir­tin­gų jur­gi­nų veis­lių. Vien šie­met pa­so­din­ti net 156 ke­re­liai!

„So­din­čiau dar dau­giau, bet trūks­ta vie­tos. Kai gy­ve­nau kai­me, jur­gi­nų plo­tai bu­vo žy­miai di­des­ni“, – kal­bė­jo mo­te­ris.

Iš dau­gy­bės spal­vų jai gra­žios vi­sos, ta­čiau ypač šir­dį džiu­gi­na di­džia­žie­džiai bor­do at­spal­vio jur­gi­nai.

Šios gė­lės Vi­dai yra kur kas dau­giau nei tik kie­mo puoš­me­na: „Jos man su­tei­kia vi­di­nės ra­my­bės. Ži­no­ma, jos pa­puo­šia ir kie­mą, ir dar­žą, bet pir­miau­sia – tai ma­no po­mė­gis, ku­riam ati­duo­du vi­są sa­vo mei­lę.“

Ir iš tie­sų, gė­lės džiu­gi­na ne tik ją pa­čią – kai­my­nai ir praei­viai daž­nai stab­te­li pa­si­gro­žė­ti. „Gy­ve­nu ša­lia dau­gia­bu­čio, tai kai­my­nai juo­kau­ja: „Mums ir ka­va ska­nes­nė žiū­rint pro lan­gą į ta­vo gė­ly­nus“, – šil­tai pa­sa­ko­jo mo­te­ris.

Vi­da jur­gi­nus ne tik au­gi­na, bet ir jais da­li­na­si – kei­čia­si gum­bais su ki­tais gė­lių my­lė­to­jais, taip kas­met dau­gin­da­ma sa­vo tu­ri­mų veis­lių skai­čių.

„Ir to­liau pla­nuo­ju plės­ti sa­vo my­li­miau­sių jur­gi­nų gė­ly­ną, jei tik leis svei­ka­ta. Į Tel­šius at­si­kraus­čiau gy­ven­ti prieš tre­jus me­tus ir no­rė­čiau juos puoš­ti sa­vo au­gi­na­mais jur­gi­nais kiek­vie­ną die­ną“, – su šyp­se­na pri­dū­rė pa­šne­ko­vė.